Kuo ypatingas neurolingvistinis programavimas?

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – XX a. aštuntajame dešimtmetyje atsiradusi taikomosios psichologijos šaka. NLP, tai yra metodų rinkinį, sukurtą žmogaus asmeninio pažinimo struktūroms apibūdinti ir paveikti,  pirmą kartą pristatė JAV mokslininkai – Richard Bandler ir John Grinder. Ši taikomosios psichologijos atmaina pasaulyje išgarsėjo žaibiškai, Lietuvoje ji žinoma maždaug nuo šio amžiaus pradžios ir yra jau gana plačiai taikoma kai kuriose srityse.

NLP – tai sistema, kurios pagrindinės užduotys yra surasti atsakymus, kodėl vieni žmonės sėkmingesni, nei kiti, kodėl vieniems viskas pavyksta lengviau, nei kitiems. NLP tikslas yra išnagrinėti vidinę žmogaus potyrių struktūrą, supratus šią struktūrą, įmanoma lengviau pažvelgti į kito žmogaus vidų, jį „perskaityti“. NLP sistema mėgina surasti sėkmingo žmogaus mokymosi ir pažinimo kelius, išnagrinėti, kaip galima mokytis sparčiau ir efektyviau. Suvokiant žmogaus vidinę struktūrą, galima skatinti teigiamus pasikeitimus, optimizuoti žmogaus protinę veiklą. Svarbi užduotis – bandymas suprasti žmogaus bendravimo dėsnius. Mat šią teoriją sukūrę mokslininkai teigė, kad tarp žmogaus bendravimo ir pasaulio yra toks pats glaudus ryšys, kaip tarp žemės teritorijos ir ją atspindinčio žemėlapio. Žmogaus bendravimą ir kalbą įmanoma skaityti taip pat lengvai, kaip ir žemėlapį. Taigi pagrindinė NLP esmė yra tokia, kad asmeninė kiekvieno žmogaus patirtis yra atkartota rinkinyje sistemų, kurios sudaro didelį rinkinį įvairių sensorinių sistemų, naudojamas kiekvieno žmogaus, bendraujančio su aplinka. Kiekviena individuali asmenybė mato, girdi ir jaučia – taip suformuojamas aplinkos suvokimo žemėlapis. Tarp tokių skirtingų žemėlapių NLP kūrėjai atrado daug ryšių ir sukūrė visą sistemą, padedančią geriau suprasti kiekvieno žmogaus elgesio bei bendravimo dėsnius.

NLP būdingas pragmatizmas. Pragmatizmas yra filosofijos kryptis, kurioje siekiama praktiškai naudingų dalykų; idėjomis ir veiklomis būtina pasiekti rezultatų praktikoje. Pirmiausiai labai svarbu suprasti, kad žmogaus pasąmonėje slypi begalinė jėga ir jis toli gražu neišnaudoja visų resursų. NLP teigia, kad asmenybė savo turimų resursų išnaudoja tik labai mažą dalį, o apie visus turimus resursus net nenutuokia, todėl naudinga pritaikyti šią sistemą, kad būtų išnaudojama kuo daugiau potencialo.  Jeigu asmenybė nori kažko pasiekti, tiesiog būtina konkrečiau suformuluoti tikslą – tada viskas atrodo įmanoma. Su problemomis tas pats – jeigu problema tiksliai apibūdinama ir suformuluojama, neabejotinai bus daug lengviau ją pašalinti.

NLP sukūrę asmenys rėmėsi kitų mokslininkų žiniomis ir patirtimi. Jie išnagrinėjo daugybę garsių psichologų, psichoterapeutų ir hipnoterapeutų darbų bei teorijų. NLP kūrėjai teigė, kad žmogaus elgesiui ir būsenai būdingos tam tikros struktūros. NLP ir yra metodų rinkinys, kuriuo įmanoma išmokti tų elgesio ir būsenos struktūrų, o šias struktūras galima atkartoti, pakeisti, pakoreguoti. NLP yra pripažįstamas kaip pseudomokslas, nes atlikti tyrimai neparodė neabejotino efektyvumo. Be to, kyla daugybė ginčų dėl galimo šio mokslo panaudojimo manipuliavime žmonėmis. Vis dėlto, NLP tebenaudojamas gana dažnai.

Šiandien NLP taikoma gana plačiai. Dažnai ši metodika panaudojama versle, siekiant sėkmingų pardavimų, ieškant efektyvių vadybinių sprendimų. NLP gali būti taikoma ir derybose. Taikant šiuos metodus dažnai didinama darbuotojų motyvacija, siekiama jų lavinimo.Taip pat NLP gali būti naudojama ir politikoje – rengiant politines programas, darant įtaką rinkėjams, sakant politines kalbas. Kai kurie sportininkai ir jų treneriai taip pat išbando NLP, nes sporte psichologinis pasirengimas taip pat labai svarbus. Rengiantis byloms kai kurie advokatai pasitelkia tam tikras NLP teikiamas naudas. Kitos sritys, kur gali būti panaudojamos NLP metodikos yra karyba, medicina, pedagogika, žvalgyba. Dažniausiai NLP pasitelkiamas norint padaryti įtaką vienam žmogui arba didelei grupei žmonių, mat kalbos, paremtos NLP metodais, gali turėti hipnotizuojantį poveikį.

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Bloga nuotaika linkusi greitai pasėti sėklą mumyse ir išvešėti į didelį, galingą ir sunkiai išraunamą medį. Kartais slogumas visiškai nepastebimai tampa mūsų gyvenimo būdu. Nors sakoma, kad be liūdesio nežinotume, kas yra džiaugsmas, tačiau jokiais būdais negalime leisti šiam liūdesiui užsitęsti. Pati svarbiausia laimės sąlyga yra gyvenimu džiaugtis čia ir dabar, todėl pateiksime 5 paprastus būdus, kaip galime tai daryti kiekvieną dieną. Nuolat skatinkime geros nuotaikos gyslelę savyje ir į klausimą „kokia šiandien diena?“ visada galėsime nuoširdžiai atsakyti, kad tai yra mūsų mėgstamiausia diena (lygiai taip, kaip visiškai be jokių sąlygų į šį klausimą atsako gana populiarus filosofas)! Plačiau: 5 idėjos, padedančios sunaikinti blogos nuotaikos šaknis