Endometriozė – sunki, tačiau pagydoma liga

Liepos 11, 2014 | Justė Latauskienė
+6
+11 -5

Medicinos literatūroje endometriozė dažnai vadinama liga-mįsle. Tai viena paslaptingiausių ginekologinių ligų. Dažniausiai endometrioze serga iki dešimtadalio visų vaisingo 20‒40 m. amžiaus moterų. Iš šių moterų beveik pusė, jei liga nėra gydoma, tampa nevaisingomis. Todėl labai svarbu laiku atpažinti ligos simptomus ir taikyti gydymą. Taigi pasidomėkime, kas yra endometriozė, kokie jos požymiai ir galimi gydymo būdai.

Sergant endometrioze vidinis gimdos sluoksnis endometriumas ima augti ir formuoti židinius už gimdos ribų. Dažniausiai šie židiniai išsivysto kiaušintakiuose, kiaušidėse ar kituose šalia gimdos esančiuose organuose. Jie gali augti ir kitose organizmo vietose.

Endometriumas padeda prisitvirtinti apvaisintai kiaušialąstei. Jeigu kiaušialąstė neapvaisinama, endometriumas atplyšta ir pasišalina su menstruaciniu krauju. Tokiu būdu jis leidžia užaugti naujam endometriumui. Sergant endometrioze už gimdos ribų esančius židinius taip pat veikia moters mėnesinių ciklas – jie žūva ir vėl auga. Kai žuvę audiniai negali pasišalinti, pradeda kauptis, spausti aplinkines struktūras ir sukelia uždegimą. 

Simptomai ne visada priverčia susirūpinti

„Vienas dažniausių endometriozės simptomų ‒ skausmingos mėnesinės.“ Endometriozės požymiai gali būti labai įvairūs ir jų sunkumas nepriklauso nuo ligos išplitimo. Dėl to kartais endometriozė diagnozuojama tik ieškant galimų nevaisingumo priežasčių. 

Vienas dažniausių endometriozės simptomų ‒ skausmingos mėnesinės. Nors įprasta jausti diskomfortą ar skausmą mėnesinių metu ar kelias dienas prieš jas, tačiau šis skausmas niekada nesutrikdo įprastos organizmo veiklos, priešingai nei sergant endometrioze. Kiti dažni endometriozės požymiai – gausios (> 80 ml) ir ilgos (> 7 d.) ar nereguliarios mėnesinės.

Židinių sukeltas uždegimas reiškiasi tiek vietinėmis, tiek sisteminėmis organizmo reakcijomis. Vietinės reakcijos dažniausiai pasireiškia židinio pažeistos vietos peraugimu į jungiamąjį audinį (randėjimu). Dėl randėjimo trumpėja ir kietėja mažojo dubens raiščiai, keičiasi organų padėtis ir paslankumas. Atsiranda kitų endometriozei būdingų simptomų: skausmas lytinių santykių metu, tuštinantis ar sportuojant. Endometriozei progresuojant ar uždegimui tapus lėtiniu gali nuolatos skaudėti pilvo ar nugaros apatinę dalį, kirkšnių sritį.

Sisteminiai endometriozės simptomai yra nespecifiniai ir pasireiškia: 

  • silpnumu,
  • pykinimu,
  • apetito nebuvimu.

Kaip ir kodėl reikia gydyti endometriozę?

Negydant endometriozės, savaime pasveiksta apie trečdalis visų ja sergančių moterų. Jeigu taikomas gydymas, jis padeda didžiajai daliai ligonių (maždaug 95 %). Gydantis sumažinama komplikacijų ir nevaisingumo tikimybė, skausmas, išsaugomas darbingumas mėnesinių metu. Deja, šiuo metu nėra veiksmingų metodų, galinčių visiškai išgydyti endometriozę.

Dažniausiai endometriozė gydoma hormonine terapija. Tai gali būti kombinuoti geriamieji kontraceptikai, kuriuose yra progesteronų ir estrogenų – lytinių hormonų labai artimų tiems, kurie  natūraliai susidaro organizme. Taip pat populiarios ir hormoninės priemonės, turinčios tik progesteronų. Gydant ligą tiek sudėtiniai kontraceptikai, tiek vienas progesteronas reguliuoja ir slopina endometriumo vešėjimą. 

Kartais vartojami gonadotropiną atpalaiduojantys hormonai agonistai. Šie medikamentai neveikia endometriozės židinių tiesiogiai, tačiau mažina organizmo gaminamų hormonų, skatinančių endometriumo vešėjimą, gamybą. Nors hormoninės priemonės yra efektyvios gydant endometriozę, bet jos sukelia laikiną nevaisingumą ir negali efektyviai išgydyti sunkių endometriozės formų.

Moteriai, norinčiai išsaugoti vaisingumą, jeigu įmanoma, taikomas konservatyvus chirurginis gydymas, kurio metu pašalinami endometriozės židiniai. Jeigu endometriozė labai išplitusi, o moteris nebenori būti vaisinga, galimos pusiau konservatyvios ir radikalios endometriozės gydymo operacijos.

Pusiau konservatyvios operacijos metu pašalinama didžioji kiaušidžių audinio dalis, o lytinių hormonų pagaminama nedaug. Taip moteris apsaugoma nuo ankstyvos menopauzės, tačiau tampa nevaisinga. Radikalios operacijos metu pašalinami ne tik endometriumo židiniai, bet ir endometriozės pažeista gimda su jos priedais. Tokiu būdu sukeliama priešlaikinė menopauzė. Menopauzės metu įvykstantys hormoniniai pokyčiai sušvelnina endometriozės požymius, nes nebeveši endometriumo židiniai.

Kadangi nė viena chirurginė operacija negali visiškai atstatyti endometriozės sukeltų anatominių pokyčių, galinčių sukelti nevaisingumą, būtina laiku atpažinti klastingosios ligos simptomus ir pradėti gydymą.

Taip pat skaitykite:
Mėnesinių ciklo sutrikimas »
Nevaisingumas – bendra šeimos problema »
Artėjantis klimaksas – kaip jam pasiruošti? »

+6
+11 -5
  • Endometriozė
  • Menstruacijų skausmai
  • Menstruacinio ciklo reguliavimas
  • Skausmingos menstruacijos
  • Chirurgija
  • Ginekologijos klinikos
  • Nevaisingumas moterų

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *