Naujagimių gelta – ar ji pavojinga?

Lapkričio 27, 2013
+15
+19 -4
4

Naujagimių gelta kelia rūpestį beveik visiems „naujai iškeptiems” tėveliams. Tačiau ar verta jos bijoti? Ar tai gali būti ligos požymis? Ar ji gali pakenti naujagimiui ir kada tikrai reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje į visa tai pažvelgsime išsamiau.

Kas yra gelta?

„Ji pasireiškia 60 % laiku gimusių ir 80 % per anksti gimusių naujagimių.“ Naujagimių gelta – tai būklė, kurios metu naujagimių oda ir akių skleros tampa geltonos spalvos. Ji pasireiškia 60 % laiku gimusių ir 80 % per anksti gimusių naujagimių. Paprastai naujagimių gelta atsiranda pirmosios savaitės eigoje ir yra laikoma fiziologine, jeigu trunka iki 10–14 gyvenimo paros.

Didžiausias šios būklės dažnis nustatomas Rytų azijiečiams, Amerikos indėnams, graikams (tiksliau, gimusiesiems Graikijoje, taigi, manoma, čia yra svarbesni ekologiniai veiksniai, o ne etniniai). Juodaodžiai serga rečiau. Berniukams taip pat ši liga pasitaiko dažniau.

Atsiradimo priežastys ir bilirubino skaidymas

Kodėl gelta atsiranda naujagimiams? Kaip ir kiekvienos geltos metu, čia svarbiausias – bilirubinas. Visiems naujagimiams būdingas bilirubino kiekio padidėjimas. Kol vaikas auga ir vystosi, motinos įsčiose bilirubinas pašalinamas iš vaikelio organizmo per placentą. Vaikui gimus šį darbą turi atlikti kepenys, tačiau procesas gali užtrukti ir dėl to padidėja bilirubino koncentracija kraujyje – atsiranda gelta.

Didžioji dalis (75 %) bilirubino susidaro skylant hemaglobinui. Krūtimi maitinamiems naujagimiams gelta gali pasireikšti vėliau, dažniausiai 2–3 gyvenimo savaitę, o jos eiga nėra labai aiški. Krūtimi maitinamiems vaikams gelta pasitaiko dažniau ir trunka ilgiau, nei iš buteliuko maitinamiems vaikams. Tikroji priežastis nenustatyta, tačiau yra kelios teorijos.

Manoma, kad žindant pirmosiomis dienomis naujagimis negauna pakankamai maisto medžiagų, reikalingų bilirubino skaidymui ir išskyrimui. Kita teorija teigia, kad tam tikros medžiagos, esančios motinos piene, skatina pakartotinę bilirubino reabsorbciją į kraują ir taip trukdo jo pašalinimui. Taip pat teigiama, kad motinos piene yra tam tikrų medžiagų, kurios tiesiogiai sukelia naujagimių geltą.

Tam tikros ligos ir būklės, kurios lemia padidėjusį raudonųjų kraujo ląstelių kiekį, taip pat gali būti naujagimių geltos priežastis, nes ląstelių perteklius turi būti pašalintas. Tačiau šiuo atveju naujagimių gelta nebūtų vadinama fiziologine.

Nefiziologinę geltą gali lemti:

  • nenormalios kraujo ląstelės;
  • kraujo grupių tarp motinos ir vaiko nesutapimas;
  • kraujavimas tarp kaukolės kaulo ir minkštųjų audinių (kefalohematoma);
  • infekcija;
  • organizmui svarbių proteinų (enzimų) nepakankamumas.

Kitais atvejais bilirubino padidėja, kai tam tikros ligos ir būklės trikdo organizmui pašalinti bilirubiną. Tai tam tikri vaistai, įgimtos infekcijos (tokios kaip raudonukė, sifilis), kepenis ar tulžies takus pažeidžiančios ligos (cistinė fibrozė, hepatitas), žemas deguonies kiekis organizme, infekcijos (sepsis), tam tikri genetiniai ir įgimti sutrikimai. Maždaug 1 iš 20 naujagimių, kuriems nustatomas padidėjęs bilirubino kiekis, reikalingas gydymas.

Naujagimių skiepai

„Ir nors ilgą laiką niekam nekilo abejonių dėl šių skiepų teikiamos naudos, pastaruoju metu tėvai pradėjo vis dažniau nuogąstauti dėl jų reikalingumo. Daugeliu atveju taip yra todėl, kad jie negauna pakankamai informacijos.

Plačiau apie naujagimių skiepus:
Kodėl reikia skiepyti naujagimius? »

Komplikacijos

Labai didelis bilirubino kiekis gali sukelti smegenų pažeidimą – ūmią bilirubino encefalopatiją ir kernikterus. Ūmi bilirubino encefalopatija pasireiškia tada, kai bilirubinas patenka į smegenis (t. y. praeina hematoencefalinį barjerą).

Bilirubino encefalopatija pasireiškia:

  • silpnumu;
  • mieguistumu;
  • aukštu, klykiančiu verksmu;
  • karščiavimu;
  • vėmimu;
  • kūdikis silpnai čiulpia ir atsisako žįsti krūtį;
  • išriečia stuburą ir kaklą.

Kernikterus komplikacija pasireiškia tada, kai bilirubinas ne tik patenka į smegenis, bet ir sukelia jų pažeidimą. Tai yra labai reta būklė, pasitaikanti 1 iš 100 000 naujagimių. 2001 m. Anglijoje aprašyti tik 7 tokie atvejai. Kernikterus būklė pasireiškia nevalingais, savaime atsirandančiais judesiais, klausos ir intelekto sutrikimais. Kernikterus gali būti mirties priežastimi ir tai ypač didelė problema šalyse, kuriose medicininė priežiūra yra sunkiai prieinama. Manoma, kad šiais laikais nuo paprastos fiziologinės geltos naujagimiai neturėtų mirti.

Pateikiame požymius, nurodančius kad naujagimis gali sirgti sunkesne geltos forma arba jam gresia geltos komplikacijos.

Sunkesnės geltos formos požymiai:

  • odos spalva tampa intensyvesnės geltonos spalvos;
  • oda pageltusi pilvo, rankų ir kojų srityse,
  • akių sklerų oda tampa geltona,
  • naujagimis yra mieguistas, sunkiai pažadinamas,
  • mažėja svoris,
  • atsisako žįsti,
  • garsus, klykiantis verkimas,
  • naujagimių gelta diagnozuota ilgiau nei prieš 3 savaites,
  • pastebite kitus simptomus, keliančius jums nerimą.

Naujagimių gelta – dažnai pasitaikanti būklė, kuri nėra laikoma pavojinga vaiko sveikatai ir, kaip buvo minėta, šiais laikais naujagimiai neturėtų mirti dėl šios priežasties. Tačiau mažyliai dėl nors ir retų, bet galimų komplikacijų turi būti stebimi tiek tėvų, tiek gydytojų.

+15
+19 -4
4
  • Vaikų ligos
  • Kūdikis
  • Naujagimių gelta
  • Vaikų gydytojai
  • Prekės kūdikiams

Susiję straipsniai

  • Naujagimių geltą sukelia skiepas nuo hepatito, kai skiepijami VISI kūdikiai pirmą parą, jų neištyrus ir neįvertinus jų kepenų bei tulžies būklės.
    Tuomet vaikelis tiesiog yra susargdinamas hepatitu ir taip vadinamoji „gelta“ užsitesia puse metų. Bet apie gydytojams uždrausta kalbėti, liepta sakyti: naujagimių gelta.

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *