Pavasarinė alergija… arba ir vėl nosis upeliais teka

Balandžio 28, 2015 | Reklama
+23
+23 -0

Sezoninės ir nuolatinės slogos skirtumai

Sezoninės ir nuolatinės alerginės slogos skirtumai

Požymiai

Sezoninė sloga

Nuolatinė sloga

Nosies išskyros

Vandeningos, gausios

Ne visada pūlingos, gleivingos išskyros, tekančios į nosiaryklę

Čiaudulys

Nuolatinis

Ne visada

Nosies užburkimas

Nebūdingas

Vyrauja

Sutrikusi uoslė

Nebūdingas

Dažnai

Akių simptomai

Dažni

Reti

Astma

Ne visada

Dažna

Lėtinis sinusitas

Retas

Dažnas

Svarbu! Jei vandeninga sloga ir nosies užburkimas kartojasi kelis kartus vis tą patį sezoną, tam tikroje aplinkoje ar tam tikromis sąlygomis, reikėtų išsitirti dėl alergijos. 

Kaip atsikratyti alergenų namuose? 

  • rinkitės lengvai skalbiamą patalynę;
  • miegokite ant sintetine medžiaga užpildytų pagalvių, čiužinių;
  • patalynę skalbkite ne rečiau kaip praėjus 7‒10 dienų karštu vandeniu, lyginkite karšta laidyne;
  • kuo dažniau namuose nuo visų paviršių (ir grindų) valykite dulkes – geriausia su specialiomis, gerai dulkes surenkančiomis šluostėmis;
  • atsisakykite kilimų arba, jei neįmanoma, rinkitės trumpaplaukius, plaunamus;
  • jei alergiją sukėlė namuose laikytas gyvūnas, tai iškrausčius jį būtina atsikratyti ir visų jo žaislų, kilimėlių, indelių, kitų daiktų, ant kurių galėjo likti kailio, seilių, šlapimo, išmatų ir gyvūno odos pėdsakų. 

 Alergijos testas „ALLERGY-Check“. Išsitirkite namuose!

Pavasarinis žiedadulkių lietus 

Lietuvoje pavasarį polinozę dažniausiai sukelia žydinčių medžių (beržų, lazdynų, alksnių, skroblų, ąžuolų) žiedadulkės. Kai sužydi minėti medžiai ir pievas nusėja pražydusios pienės, įvairios žolės, javai, polinozė ypač „įsisiautėja“, nes ore susidaro didžiulė žiedadulkių koncentracija, tarsi būtų prasidėjęs žiedadulkių lietus. 

Polinozę dažnai sukelia motiejuko, šunažolės, eraičino, javų žiedadulkės. Alergizuoti gali ir augalų vaisiai – gluosnių „kačiukai“, tuopų sėklos, pienių pūkai. Žmonės pavasarį dažnai alergiją patys „parsineša“ į namus: pasiskynę „kačiukų“ ar kitokių medžių šakelių ir jų pamerktomis puokštelėmis papuošę namus. Nuskintų šakelių, gėlių žiedadulkės taip pat sukelia šienligės požymius. 

Pirmasis pavasarinis žiedadulkių pikas Lietuvoje įprastai būna kovo–gegužės dienomis. Anksčiausiai augalai pradeda žydėti pietinėje Lietuvos dalyje, vėliau – šiaurės rytų, pajūrio, o vėliausiai – šiaurės vakarų dalyje. 

Didžiausia žiedadulkių koncentracija susidaro tuomet, kai oras sausas ir karštas, o šaltu, lietingu oru ji sumažėja. 

Ligos „kaltininkai“ – alergenai 

Alerginių ligų diagnostika dažniausiai nėra sudėtinga. Norint išvengti komplikacijų, svarbu laiku įtarti alergiją ir pasikonsultuoti su gydytoju. Alergologas-klinikinis imunologas, atlikęs specialius tyrimus, nustato organizmo įsijautrinimą alergenams, patikslina, kurie iš alergenų yra „kalčiausi“ dėl ligos simptomų. 

Sergančiųjų šienlige daugėja

Alergija yra sisteminė liga, paveikianti visą organizmą. Tinkamai negydant alergijos, efektyviai nekontroliuojant imuninių padidėjusio jautrumo reakcijų, gali atsirasti daugiau sveikatos sutrikimų ar pasunkėti jau esamos lėtinės ligos. Veiksmingai negydomas alerginis rinitas penkis kartus padidina riziką susirgti astma, gali būti pasikartojančio rinosinusito, nosies polipozės, otito, apnėjos, net migrenos priežastimi.

Alergijai būdinga savita raida: dažniausiai ji prasideda pirmaisiais gyvenimo metais ir tęsiasi visą gyvenimą. Keičiasi tik alergijos klinikiniai požymiai. Kūdikystėje ir vaikystėje žmogus pirmiausia susiduria su maisto alergenais, todėl anksčiausiai pasireiškia maisto alergijos, atopinio dermatito požymiai, vėliau didėja aplinkos, įkvepiamųjų alergenų reikšmė. Atsiranda alerginio rinito, astmos simptomai. Šis fenomenas vaizdingai vadinamas „alergijos maršu“ ‒ jis nusako sisteminę alergijos prigimtį. 

Nepaisant šiuolaikinės medicinos laimėjimų, per pastaruosius 20–30 metų sergamumas alerginėmis ligomis vis dar sparčiai didėjo. Kas antras vaikas ir kas trečias suaugęs žmogus turi kokių nors su alergija susijusių negalavimų, sveikatos problemų. Lietuvoje sergamumas alerginėmis ligomis kol kas mažesnis nei kitose Europos šalyse, bet sparčiai didėja. 

Įdomūs faktai, susiję su alergijomis 

  • Kuo labiau išplėtota šalies ekonomika, tuo daugiau jos gyventojų serga alerginėmis ligomis.
  • Neseniai Europoje atlikto tyrimo duomenimis, nuolatinio alerginio rinito simptomų turi apie 1 iš 8 suaugusių 18–65 metų amžiaus žmonių.
  • Sezoniniu alerginiu rinitu (šienlige, polinoze) serga kas ketvirtas 13–21 metų jaunuolis. Tai yra daugiau kaip 9 mln. pasaulio gyventojų.
  • Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.
  • Daugėja mokslinių įrodymų, kad spartėjanti urbanizacija, kombinuotas ir genetiškai modifikuotas maistas, sintetiniai maisto priedai ir papildai, agresyviai veikiantys odą cheminiai junginiai didina riziką sirgti alergija. 
1 2 3 4 5
+23
+23 -0
  • Imunologai
  • Čiaudėjimas
  • Akių ašarojimas
  • Akių perštėjimas
  • Dusulys
  • Alergologas-klinikinis imunologas
  • Alerginė sloga
  • Šienligė
  • Kosulys
  • Alergologai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *