Pavasarinė alergija… arba ir vėl nosis upeliais teka

Balandžio 28, 2015 | Reklama
+23
+23 -0

Gydant alergiją reikia žinoti alergenus

Ką verta žinoti, sergant alergija? 

  • Gydant alerginę ligą, svarbiausia sužinoti ją sukėlusius alergenus. Tą gali padaryti tik gydytojas, atlikęs alergologinius tyrimus.
  • Kai alergenas žinomas, labai svarbu jo vengti. Reikėtų kuo mažiau kontaktuoti su alergenu: vengti žydinčių pievų, nenupjautų javų, ypač gražiomis, vėjuotomis vasaros dienomis, nerūkyti žydėjimo metu, nevartoti augalinės kosmetikos, vaistažolių kremų, vėdinti kambarius anksti rytą ir vėlai vakare, kai žiedadulkės jau būna nusėdusios, kasdien valyti dulkes drėgna medžiaga, vengti vabzdžių įkandimų.
  • Žiedadulkių gausu ne tik ore sezono metu, jų visuomet esti meduje.
  • Augalai, kuriems organizmas yra jautrus, gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti vaistai gali pabloginti polinozės eigą.
  • Kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti valgant augalinius produktus, pavyzdžiui, tiems, kurie jautrūs beržų žiedadulkėms, alergija gali paūmėti suvalgius obuolį, morką ar persiką. 

Dažniausiai užduodami klausimai

„...atlikus testą gauti rezultatai mažiausiai 97 % atvejų atitinka referentiniais metodais atliktų testų rezultatus.“ Kokie augalai išskiria alergiją sukeliančias žiedadulkes? 

Alergiją sukeliančias žiedadulkes išskiria nežydintys ir vaisių nemezgantys augalai (medžiai, žolės ir piktžolės). Paprastai jie gausiai brandina mažas, lengvas, sausas žiedadulkių granules, kurias išnešioja vėjas. 

Ar pakeitęs gyvenamąją vietą galėčiau išvengti šienligės? 

Ne. Persikėlimas į kitą geografinio klimato zoną nepadės išvengti alergijos ar jos simptomų. Dažniausiai žmonės, pagyvenę toliau nuo anksčiau alergizavusių žiedadulkių šaltinio sužino, jog yra alergiški kitiems augalams, augantiems naujoje vietovėje. 

Kada galima atlikti „ALLERGY-Check“ testą? 

„ALLERGY-Check“ testą reikia atlikti tada, kai atsiranda simptomų, kurie gali būti susiję su alergija, pavyzdžiui, odos bėrimas ir paraudimas, ašarojimas ar dažnas čiaudulys dulkėtoje aplinkoje arba po kontakto su gyvūnais (šunimis, katėmis ir kt.), arba edema, atsiradusi suvalgius tam tikrų maisto produktų. Testą galima atlikti bet kuriuo metu, bet ne jaunesniems kaip 15 metų amžiaus asmenims, nes testo jautrumas pritaikytas suaugusiesiems. 

Koks yra „ALLREGY-Check“ testo tikslumas? 

„ALLREGY-Check“ testas yra labai tikslus ir šios srities sveikatos priežiūros specialistų (ligoninėse, laboratorijose) yra naudojamas daugiau kaip 10 metų. Vertinimo ataskaitos atskleidžia, kad atlikus testą gauti rezultatai mažiausiai 97 % atvejų atitinka referentiniais metodais atliktų testų rezultatus. 

Ką reiškia ant kai kurių produktų esantis užrašas „hipoalerginis“? 

Šis užrašas reiškia, jog juo pažymėtas produktas sukels mažiau alerginių reakcijų arba jų nesukels visai. 

Daugelis kasdien naudojamų produktų – valiklių, dezodorantų, makiažo priemonių ar net burnos skalavimo skysčių turi sudedamųjų dalių, kurios gali suerzinti odą ar veikti kaip alergenai. Šių ingredientų (kvapiųjų medžiagų, konservantų) sąlytis su oda gali sukelti kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį niežuliu, odos bėrimu, patinimu ar net pūslelių atsiradimu. 

Daugelis kosmetikos ir valymo priemonių gamintojų ant produktų pakuotės rašo, jog tai hipoalerginiai gaminiai. Tačiau gamintojų neprašoma įrodyti, kad jų produktai nesukelia alergijos, kaip ir nėra vieningo reglamento šiai produkcijai patikrinti. 

Iš kitos pusės, hipoalerginių produktų naudojimas gali padėti sumažinti kontaktinio dermatito riziką. Vis tik visuomet prieš pradedant naudoti naują produktą reikėtų jį išbandyti, ypač jei anksčiau yra kilę alerginių odos reakcijų. Norėdami išbandyti naują produktą, turėtumėte nedidelį jo kiekį užtepti ant vidinės riešo ar alkūnės pusės ir stebėti 24 valandas. 

Ar stresas turi įtakos alergijos paūmėjimui? 

Stresas yra organizmo atsakas į konfliktines situacijas (išorines ar vidines), kurios sudrumsčia įprastą gyvenimo ritmą. Mūsų organizmas, įskaitant virškinamąjį traktą, kardiovaskulinę, nervų ir imuninę sistemas, reaguoja į stresines situacijas. Kuomet jaučiamės susirūpinę ar nervingi, organizme išsiskiria didelis kiekis įvairių hormonų, cheminių medžiagų, įskaitant ir histaminą. Histaminas yra svarbi cheminė medžiaga, galinti sukelti alergijai būdingus simptomus.

Stresas savaime nesukelia alergijos, tačiau dėl jo liga gali paūmėti, – tai vyksta dėl padidėjusios histamino koncentracijos kraujyje. 

Ar alergija išgydoma? 

Alergija nėra visiškai išgydoma, tačiau jos simptomai gali būti sėkmingai gydomi ir kontroliuojami. Pirmiausia reikia pašalinti alergenus, po to vaistais mažinti alergijos simptomus. Jei kontaktas su alergenu tęsis, imuninė sistema gali ir toliau reaguoti į jį ir tuomet nepadės joks gydymas. Tiesa, kartais vaikai gali išaugti alergiją, dažniausia taip nutinka su alergijomis maistui. 

Imunoterapija ar alergenų injekcijos nėra gydymas. Tai būdas ženkliai sumažinti simptomus, kurie kyla dėl specifinių alerginių medžiagų poveikio. 

1 2 3 4 5
+23
+23 -0
  • Alergologai
  • Imunologai
  • Čiaudėjimas
  • Akių ašarojimas
  • Akių perštėjimas
  • Dusulys
  • Alergologas-klinikinis imunologas
  • Alerginė sloga
  • Šienligė
  • Kosulys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *