Karatė čempionė Jurgita Januškaitė: „Karatė – alternatyvi gydymo forma“

Gegužės 13, 2014 | Dainora Žalpytė
+17
Karatė čempionė Jurgita Januškaitė: „Karatė – alternatyvi gydymo forma“

Dvidešimt penkerių metų vilnietė Jurgita Januškaitė jau priprato prie aplinkinių reakcijos, kai šie sužino, jog smulkaus sudėjimo šviesiaplaukė mergina – daugkartinė šotokan karatė Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionė. J. Januškaitė – taip pat ir ergoterapijos specialistė, vedanti karatė treniruotes ir dirbanti Vilniaus Atgajos specialiojoje mokykloje. Išsamus „MedGuru.lt“ pokalbis su J. Januškaite ne tik apie karatė meną ir filosofiją, bet ir apie teigiamą sporto šakos poveikį vaikams. 

Kovos menai nėra standartinis mergaitiškas užsiėmimas. Kaip ir kada susidomėjote karatė? 

Nuo mažens buvau gan berniukiška: mėgdavau žaisti kieme, laipioti medžiais, mane labai traukė „berniukiški“ sportai. Kai buvau dešimties metų, mokykloje vyko karatė treniruotė. Nuėjau pabandyti ir iškart susidomėjau. Iš pradžių net gerai nežinojau, kas tas karatė. Patiko ir trenerė, ir kolegos. Taip ir darbuojuosi šioje srityje iki šiol. 

Labai stengiausi, nepraleidinėdavau treniruočių, mane žavėjo apdovanojimai, pasiekimai. Kiekvienas sportininkas išsikelia sau tikslus ir uždavinius, mano pagrindiniai tikslai – dalyvauti varžybose ir jas laimėti. Šioje srityje esu jau penkiolika metų. 

Esate Europos ir pasaulio daugkartinė čempionė. Kuris apdovanojimas Jums pats brangiausias? 

Visi apdovanojimai brangūs, smagūs, verti įdėtų pastangų. Kai man suėjo aštuoniolika metų, išvažiavau į pasaulio čempionatą Ispanijoje ir jame užėmiau antrąją vietą. Pirmąkart dalyvavau nebe jaunimo, o suaugusiųjų kategorijos varžybose. Buvo labai smagu! „Sugrąžinusi pirštą į vietą, po pusvalandžio vėl išėjau kovoti.“

Kokia kova buvo pati įsimintiniausia? 

Pati įsimintiniausia kova buvo tada, kai patyriau pačią didžiausią traumą. Rudenį dalyvavau pasaulio čempionate Anglijoje ir kovos metu man išniro pirštas. Tai supratau tik kovai pasibaigus. Labai skaudėjo, todėl taip gerai ir prisimenu. Sugrąžinusi pirštą į vietą, po pusvalandžio vėl išėjau kovoti. 

Ar tiesa, kad karatė – tai ne tik kova su priešininku, bet ir filosofija, dvasinis ir fizinis tobulėjimas? 

Tiesa. Tačiau viskas priklauso nuo trenerio. Pagrindinis dalykas – kovos menų judesiai nenaudojami blogiems tikslams. Jau nuo mažens vaikams stengiuosi paaiškinti, kas yra priešas, nes dažnai „priešais“ jiems tampa ir klasės draugai. 

Jurgita Januškaitė varžyboseJei užsiėmimų metu vaikas tampa agresyvus, toliau treniruotis jam nebeleidžiame. Yra buvę atvejų, kai teko pranešti tėvams, jog jų vaikas treniruotėse nebepageidaujamas. Kiekvienam vaikui labai svarbu perprasti karatė filosofiją. 

Kuo ypatinga šotokan karatė rūšis? Kuo ji skiriasi nuo tradicinės karatė? 

Karatė atšakų dabar labai daug ir jų tik daugėja. Šotokan rūšis ypatinga tuo, kad tai lengvo kontakto sportas, galimi smūgiai rankomis ir kojomis, tačiau negalime daryti nokautų– už tai mums gresia diskvalifikacija. Skiriamės nuo tradicinio karatė tuo, kad esame labiau pažengę. Kasmet tobulėjame, pritaikome naujas technikas, judėjimo būdus. 

Ar tiesa, kad Šotokan karatė gali užsiimti visi norintieji? 

Be abejo. Nors fizinis krūvis ir šiek tiek skiriasi nuo tradicinės karatė, aš, pavyzdžiui, priimu mokinius nuo penkerių metų. Mano vedamose treniruotėse sportuoja ir mamos su vaikais. Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta šotokan senjorų čempionatai, kuriuose dalyvauja tikri šios karatė technikos veteranai. 

Skaityti kitą puslapį »
1 2
+17
  • Neįgalus vaikas
  • Neįgalumas
  • Sporto nauda
  • Psichologija
  • Sporto klubai
  • Karatė
  • Kovos menai
  • Ergoterapija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Sportas peršalus: kada vis dėlto galima?
Sportas peršalus: kada vis dėlto galima? Žiema, šalta, peršalote... Rodos, nieko naujo. Vis dėlto, dažnas ir žiemą neapleidžia aktyvaus gyvenimo įpročių: bėgioja, makštinasi, užsiima joga, šoka ar pan., tad ką gi daryti peršalus: visiškai atsisakyti judėjimo ar ne? Svarbiausia – stebėti savo kūną ir atsižvelgti į jo poreikius. +1 / 0 +1
Kelios savaitės ‒ tvirtas pilvo presas! Vlados Musvydaitės treniruotė
Kelios savaitės ‒ tvirtas pilvo presas! Vlados Musvydaitės treniruotė Atėjus pavasariui dviratininkai pumpuoja padangas, bėgikai aunasi sportinius batelius, parkuose ima skrieti riedlentės‒ atgyja ne tik gamta, bet ir visas miestas. Mankštintis visuomet sveika, bet ką daryti tiems, kurie sportą prisimena tik pavasarį? Straipsnyje rasite pilvo preso raumenų treniruotę, kuriai nesugaišite... +41 / -1 +40
8 geriausi jogos pratimai nuo migrenos skausmo
8 geriausi jogos pratimai nuo migrenos skausmo Kai tik ištinka staigus migrenos skausmas, nėra taip paprasta jį nugalėti. Oi, koks tai skausmas! Ar migrena labai apsunkina Jūsų gyvenimą? Prevencija yra geriausia priemonė. Ar žinojote, kad joga gali sėkmingai Jus apsaugoti nuo migrenos? Norintiems sumažinti migrenos skausmą toliau pateikiame keletą jogos pratimų, kurie galėtų... 2 +32 / -5 +27
3 sportavimo klaidos ir jų pasekmės
3 sportavimo klaidos ir jų pasekmės Sportuodami klaidų daro ne tik naujokai, bet ir profesionalai. Taip yra todėl, kad žmonės dėl laiko stokos vis dažniau įpranta viską daryti greičiau. Pavyzdžiui, sporto klube treniruotė vidutiniškai trunka apie vieną valandą, per tą laiką žmogus stengiasi ne tik padaryti kardio pratimus, bet ir atlikti pratimus kojoms, rankoms,... +21 / 0 +21
Ką reikia žinoti apie bėgimą?
Ką reikia žinoti apie bėgimą? „Jei nori būti stiprus – bėgiok, jei nori būti gražus – bėgiok, jei nori būti protingas – bėgiok“, – rašoma vienoje knygoje. Tačiau ar bėgiojimas tikrai toks efektyvus? Jei taip, ką derėtų apie jį žinoti? +23 / -3 +20
17 būdų, kaip per dieną sudeginti daugiau kalorijų
17 būdų, kaip per dieną sudeginti daugiau kalorijų Jeigu kasdien sugebate nueiti į sporto klubą ir sudeginti 500 kalorijų, tiesiog nuostabu – bet jeigu po rytinės mankštos 8 valandas prasėdite prie stalo, lieknėjimas gali smarkiai užtrukti. Laimei, yra slaptų būdų, leidžiančių nejučiomis deginti kalorijas visa dieną. Šie specialistų patarimai padės greičiau atsikratyti svorio. +16 / 0 +16
Kokias traumas dažniausiai patiria maratono dalyviai?
Kokias traumas dažniausiai patiria maratono dalyviai? Pasaulyje vis labiau populiarėjantys maratonai susilaukia įvairaus amžiaus žmonių susidomėjimo. Maratone savo jėgas vis dažniau nusprendžia išbandyti ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai bėgikai. Deja, tačiau nei vienas maratonas nepraeina be tam tikrų traumų... +15 / 0 +15
Nauji metai – naujas kūnas?
Nauji metai – naujas kūnas? Naujiems metams prasidėjus sporto klubus ir vėl užplūdo galybė žmonių, kurie trokšta gražaus kūno. Ir tai nei kiek nestebina, mat žiniasklaida nuolat rodo gražius žmones, įvairias dietas ar tiesiog straipsnius apie sveiką gyvenimo būdą. Tad vos tik atėjus Naujiems ir Jūs praveriate sporto klubo duris... +14 / 0 +14
Mankšta dirbant biure – būtina. Judėkime!
Mankšta dirbant biure – būtina. Judėkime! Šiandien vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą. Fizinės veiklos stoka gali lemti ne tik antsvorį, nugaros skausmą, bet ir sukelti ar paūminti tam tikras ligas. Dažnai juokaujama, kad XX a. blogiausias žmogaus įprotis – rūkymas, o šių laikų – sėdėjimas. Norėdami išvengti negalavimų dalis žmonių kelis kartus per... +13 / 0 +13
Kelio sąnario traumos: kaip išvengti?
Kelio sąnario traumos: kaip išvengti? Kelio sąnario traumos yra gana dažnos tiek tarp jaunų, tiek tarp pagyvenusių žmonių. Mes daug laiko praleidžiame sėdėdami prie kompiuterių, tad mūsų sąnariai, visai kaip ir automobilis, kuriuo nesinaudojame, kartais ima ir „užrūdija“ t.y. sąnariai tampa ne tokie paslankūs, vargina sąnarių skausmai, o kartais – net ir... +11 / 0 +11