Nutukusių žmonių skaičiaus didėjimas pastebimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Teigiama, kad antsvoris – antras pagal mirčių skaičių sveikatos sutrikimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors Europoje situacija kiek geresnė, tačiau pastarąjį dešimtmetį nutukimo atvejų skaičius ėmė augti. Nutukimas susijęs ne tik su kūno masės didėjimu, bet ir su žala sveikatai. Ilgainiui tai gali lemti rimtų sveikatos sutrikimų išsivystymą: II tipo cukrinį diabetą, širdies ir kraujotakos sutrikimus, insultą, kaulų ir sąnarių problemas. Vaikams nutukimas gali pridaryti dar daugiau žalos.
Be visų galimų sveikatos sutrikimų, nutukę vaikai patiria ir daugiau patyčių, o tai gali sąlygoti psichologines bėdas. Taip pat įrodyta, kad nutukę vaikai ateityje turi daugiau socialinių problemų, jų savivertė būna menkesnė nei kitų bendraamžių. Nustatyta, kad daugelis vaikystėje nutukusių vaikų, lieka nutukę net ir suaugę. Taigi tiek fizinių, tiek psichologinių sveikatos sutrikimų tikimybė suaugus ir neatsikračius antsvorio išlieka didelė.
„... nutukę vaikai ateityje turi daugiau socialinių problemų, jų savivertė būna menkesnė nei kitų bendraamžių.“Dėl ko žmonės tunka?
Genetika. Tyrimai rodo, kad polinkis į nutukimą gali būti paveldimas. Nors mokslininkai nustatė keletą genų, kurie gali būti susiję su nutukimu, tačiau dauguma mano, kad vienas ar keli genai negali visiškai nulemti žmogaus nutukimo. Šiuolaikiniais moksliniais tyrimais siekiama geriau suprasti nutukimą lemiančių genų ir nuolat besikeičiančios aplinkos ryšį, šių faktorių įtaką nutukimo vystymuisi. Vis dėlto galima teigti, kad jei tėvų nutukimą sąlygojo genai, jų vaikas taip pat turės polinkį tukti.
Metaboliniai faktoriai. Tai susiję su tuo, kaip žmogaus organizmas panaudoja energiją. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl energija naudojama taip pat skirtingai. Už visa tai yra atsakingi tam tikri hormonai, kurie gali stipriau ar silpniau skatinti sotumo, apetito ir alkio jausmus.
Socialiniai-ekonominiai faktoriai. Nutukimo tendencija yra susijusi ne tik su gaunamomis pajamomis, bet ir su išsilavinimu. Didesnes pajamas gaunantys žmonės būna rečiau nutukę, nes turi galimybę valgyti sveikesnį maistą. Taip pat manoma, kad išsilavinę žmonės labiau domisi sveika mityba ir fizinio aktyvumo nauda, turi daugiau žinių apie sveiką gyvenseną.
Gyvenimo būdas. Tai vienas iš faktorių, kurį galima nesunkiai kontroliuoti ir jis turi nemažai įtakos nutukimo prevencijai. Išskiriami du gyvenimo aspektai, susiję su kūno masės kontroliavimu, tai – mityba ir fizinis aktyvumas. Mityba, kurioje dominuoja didelis saldumynų, saldintų gazuotų gėrimų vartojimas, sąlygoja nutukimą. Taip pat norint sumažinti ar palaikyti kūno masę ir raumenų tonusą rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas. Dažniausiai sėdėjimas prie kompiuterio ar TV yra susijęs su dažnesniu kaloringo maisto vartojimu ir nutukimu, ypač vaikų tarpe.
 |
„Jei kasdien pietaudamas išgersite 500 ml buteliuką „Coca-Colos“, tai per mėnesį suvartosite daugiau nei 1,5 kg cukraus.“ Daugiau apie gaiviųjų gėrimų žalą skaitykite čia: |
Naudingi patarimai, kaip apsaugoti vaiką nuo nutukimo
Vaikai – visuomenės dalis, priklausanti nuo suaugusiųjų. Kokioje aplinkoje vaikas auga, tokius įpročius jis ir perima iš jį supančių aplinkinių, šeimos narių. Vėliau suaugęs žmogus perduoda juos (dažniausiai nesąmoningai) savo vaikams. Todėl mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai – vieni iš svarbiausių auginant sveiką vaiką. Pateikiame keletą rekomendacijų pagal amžiaus grupes.
Nuo gimimo iki 1 m. Nutukimo prevencija gali prasidėti tik gimus vaikeliui. Daugeliu mokslinių tyrimų įrodyta, kad motinos pienu žindyti vaikai vyresniame amžiuje būna rečiau nutukę. Todėl moterų skatinimas žindyti savo kūdikius gali būti viena iš priemonių apsaugoti vaiką nuo nutukimo.
1–5 m. Tolesniame vaiko raidos periode tėvai turi daugiausia reikšmės formuojant vaiko mitybos įpročius, nes gali kontroliuoti vartojamą maistą, taip pat ir fizinį aktyvumą. Reikėtų skatinti vaiką judėti, daugiau su juo žaisti. Taip pat svarbu pratinti vaiką prie kuo įvairesnio sveiko maisto:
- vaisių ir daržovių;
- grūdinės kultūros produktų;
- žuvies;
- riešutų, sėmenų, pupelių;
- vandens (ne limonadų!).
6–12 m. Tokio amžiaus vaikus reikėtų stengtis sudominti papildoma fizine veikla, kad tai taptų nuolatiniu hobiu: krepšiniu, futbolu, baseinu, tenisu, rytų kovos menais, šokiais, teatro būreliu. Ne mažiau svarbu tai, kaip patys tėvai leidžia laisvalaikį su vaiku. Tokiu būdu formuojamas vaiko gyvenimo būdas, įpročiai, kuriuos bus sunku pakeisti jam suaugus.
13–18 m. Šiame amžiuje paaugliai dažniau renkasi greitąjį maistą. Todėl mokykla užima svarbią vietą formuojant vaikų sveiką gyvenseną. Tai apima ne tik kruopščiai sudarytus valgiaraščius, bet ir fizinės veiklos skatinimą fizinio lavinimo pamokose ar užklasinėje veikloje, būreliuose.
Vaikai, kaip jau buvo minėta, itin priklausomi nuo tėvų įpročių, žinių ir galimybių leisti vaiką į būrelius, pilnavertiškai maitintis. Taip pat ne ką mažiau svarbus ir kitų institucijų, tokių kaip mokykla ar nevyriausybinės organizacijos, iniciatyvos skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Neretai gali prireikti ir politinių sprendimų, kurie padėtų sumažinti nutukusių vaikų skaičių. Turime ir puikių pavyzdžių, kai, tarkim, buvo panaikinti nesveikų užkandžių aparatai mokyklose. Nutukimą lemia ne vienas veiksnys, bet jų visuma. Vis dėlto pagrindinė prevencinė priemonė vaikų nutukimui – tinkamas pavyzdys – sveikai besimaitinantys ir aktyviai laisvalaikį leidžiantys tėvai.
|
Lithuanian