Veganai ir vegetarai – kas jie ir kuo jie skiriasi?

Sausio 23, 2014 | Aliona Aleksandrovič
+33
+44 -11
2

Veganai ir vegetarai – kas jie ir kuo jie skiriasi?

Veganai ir vegetarai savo įsitikinimais ir gyvenimo idėjomis kelia aktualius humanistinius klausimus. Buvo įrodyta, kad jei visą gyvulininkystę pakeistume augalų auginimu, būtų galima sumažinti badaujančių žmonių skaičių visame pasaulyje. Nustatyta, kad gyvuliai sunaudoja kur kas daugiau baltyminių grūdų nei iš jų pačių vėliau gauname mėsos.

Be to, daugelis trečiųjų pasaulio šalių didina galvijų veisimą, siekdamos eksportuoti mėsą į turtingas šalis ir taip užsidirbti pinigų. Taigi proporcingai mažėja augalinių produktų auginimas. Žmonės ima badauti, nes patys negali sau leisti įsigyti auginamos mėsos. Taip nesustodamas sukasi uždaras problemų ratas.

Būti vegetaru ar veganu – džiaugtis puikia savijauta

Kitas svarbus argumentas, kodėl žmonės pasirenka būti vegetaru ar veganu – gera sveikata.

  • Šiam faktui įrodyti nuo 1980 metų buvo atlikta įvairių tyrimų. Pagrindinė išvada – mėsos pašalinimas iš mitybos raciono mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir net kai kuriomis vėžio rūšimis. Tą patį teigia ir Amerikos dietologų asociacija, akcentuodama, kad vegetarizmas sumažina širdies ligų, nutukimo, hipertenzijos ir diabeto riziką.
  • Anglijos žurnalas The British Medical Journal išspausdino publikaciją, kurioje teigiama, kad veganai turi 57 proc. mažesnę riziką mirti nuo širdies ligų. Visi žinome, kad pagrindinis širdies ligų kaltininkas – cholesterolis. Veganai daugiausiai vartoja augalinės kilmės produktus, kuriuose nėra cholesterolio, o mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai (kurių kai kurie vegetarai visgi neatsisako) turi „blogųjų“ medžiagų: didelį kiekį cholesterolio, sočiųjų rūgščių ir koncentruotų baltymų. Be to, vegetarų ir veganų mitybos pagrindą sudarančios skaidulinės medžiagos šalina cholesterolį iš virškinamojo trakto.
  • Nustatyta, kad vegetarai 25–50 proc. rečiau serga vėžiniais susirgimais, net įtraukus ir kitus pavojingus faktorius, pavyzdžiui, rūkymą.
  • Žmonės, kurie suvalgo 85 g mėsos per dieną turi 30–40 proc. didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
  • Žmonės, reguliariai valgantys dešrainius ir kitą greitą maistą, turi 70 proc. didesnę riziką susirgti kasos vėžiu.
  • Įdomus faktas, jog daugelis draudimo kompanijų, vegetarams ir veganams perkant sveikatos draudimą, taiko nuolaidas.

Vegetarai ir veganai pasirenka tokį gyvenimo būdą dėl tam tikrų įsitikinimų, o šiuos dažniausiai lydi idėja apsaugoti ar bent šiek tiek sumažinti smurtą, naudojamą prieš gyvūnus. Vegetarizmo ir veganizmo atstovų gretos nuolat didėja ir galbūt iš tikrųjų ilgainiui jie pakeis žmonijos požiūrį į mėsos valgymą ir gyvūnų išnaudojimą.

1 2
+33
+44 -11
2
  • Cholesterolio padidėjimas
  • Vegetarizmas
  • Veganizmas
  • Vegetarai
  • Veganai
  • Gyvenimo filosofija

Susiję straipsniai

  • Aš veganė, mažas pataisymas. Augalinės kilmės produktai, kaip ir gyvulinės, turi cholesterolio, tik jo kiekis daržovėse, pupose ir t.t. yra tinkamas ir nekenkiantis žmogaus organizmui, priešingai nei gyvulinis cholesterolis 🙂

  • Kiek bebutu pasaulyje vegetaru ir veganu visvien niekada nepakeis zmonijos poziurio i mesos valgyma ir „gyvunu isnaudojima“. Tai gal zmones visi tegul pradeda valgyti zoles kartu su gyvunais ir gyvuliais. 😀 juokas ima is tokiu „veganu“.

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.