Mielių kaltinimas sukeliamomis sveikatos problemomis yra pagrįstas prielaida, kad mielės yra termofilinės – jos nežūsta esant aukštai temperatūrai, o kai patenka į žmogaus organizmą, ten sparčiai dauginasi. Jei taip, tada mielinės duonos žala yra katastrofa:
1.Mielinės duonos poveikis žarnyno mikroflorai
Mielių grybelis dauginasi geometrine progresija, pažeisdamas žarnyno florą. Tai skatina puvimo procesus ir trukdo normaliam virškinimui. Daugelį naudingų medžiagų (amino rūgščių ir vitaminų) gauname netiesiogiai iš maisto, bet naudingųjų bakterijų, kurios gyvena simbiozėje su mumis, dėka. Ir kai gerosios bakterijos pakeičiamos mielių grybeliais ir kenksmingomis (puvimo) bakterijomis, mes negalime gauti naudingų medžiagų.
Kaip mielių grybeliai sutrikdo mikroflorą?
Grybeliai gali išsidėstyti žarnyno gleivinėje, kurioje turėtų talpintis sveika mikroflora. Su mielių gyvybine veikla kovoja antagonistiniai produktai – laktobakterijos ir žarnyno bakterijų kultūros .
2. Mielinė duona mažina vitaminų ir mineralų kiekį.
Mielių grybai, savo gyvavimo procesui palaukyti, vartoja vitaminus ir mineralus. Organizmui pritrūksta būtinų vitaminų ir mineralų. Jų nepakanka net ir vartojant vaisius ir daržoves.
3.Mielinės duonos vartpojimo pasekmės – opa, gastritas, vidurių užkietėjimas ir tulžies akmenys kepenyse ir tulžies pūslėje. Jei kamuoja virškinimo sutrikimai, rekomenduojama po ranka turėti „Mezym”.
Mielės ir krakmolas (liekantis rafinuotuose miltuose) rūgština skrandžio aplinką, sudarydami sąlygas opų, gastrito, lėtinio vidurių užkietėjimo kilimjui bei akmenų susidarymui kepenyse ir tulžies pūslėje.
4. Rūgščioje aplinkoje labai patogu įsikurti ir klestėti parazitams.
Be to, mielės sporos (arba jų apykaitos produktai) kraujotakos pagalba iš virškinimo trakto platinamos visame kūne.Tai didina ląstelių neatsaparumą patogeniniams mikroorganizmams ir virusams. Kūno valymas nuo parazitų ir patogeninių mikroorganizmų nesuteikia ilgalaikės naudos.
5. Mielinės duonos žalingas poveikis – kalcio vartojimas.
Dėl rūgščios skrandžio terpės susilpnėja kalcio absorbcija. Tiksliau sakant, kalcis „išeina” iš kaulų. Kalcis yra labiausiai prieinama kūno šarminė medžiaga, kuri yra naudojama rūgštinei-šarminei pusiausvyrai, sutrikdytai mielių, atstatyti. Taigi įmanoma,kad mielinė duona yra viena iš osteochondrozės priežasčių.
Jei kamuoja virškinimo sutrikimai, rekomenduojama po ranka turėti "Mezym".6. Mielinės duonos rezultatas – toksiški grybelių gyvybingumo produktai.
Mielių grybeliai ne tik sunaudoja reikalingas medžiagas, bet ir nuodija kūną savo gyvybinės veiklos produktais. Antriniai mielių metabolizmo produktai, kuriuos nedideliais kiekiais išskiria į kūno audinius: fuzelis, acetonas, diacetilas, butilaldehidas, izoamilo alkoholis, dimetil sulfidas.
7. Mielinės duonos žala- antibiotikai, kuriuos gaminti grybelis.
Grybeliai (įskaitant mieles) yra pajėgūs gaminti ne tik toksines medžiagas, bet ir antibiotikus. Tokiu būdu papildomai naikina organizmo mikroflorą ir mažina antibiotikų poveikį ligos atveju.
8. Mielėse išlieka sunkieji metalai ir kitos cheminės medžiagos, naudojamos jų gamybai.
Mielių gamybai naudojamos apie 36 rūšys pagrindinių ir 20 rūšių pagalbinių žaliavų, kurių didžiosios daugumos nepavadinsi maistu.
Tačiau grįžkime prie mielių grybelių, kepant duoną, išlikimo klausimų.
Iš tikrųjų, mielių išlikimas paaiškina beveik visą minėtų problemų spektrą (išskyrus paskutinę pastraipą apie cheminius elementus, naudojamus jų gamyboje).
Mielinės duonos nekenksmingumo nuomonės rėmėjai teigia, kad mielių sporos kepant duonai žūsta ir mielės teikia naudą. Pasak jų nuomone, mielių duonos nauda yra ta, kad jose yra daug amino rūgščių, vitaminų B ir mineralų.
Mielinės duonos naudos ar žalos argumentai:
Apie tai, ar mielės miršta duonos kepimo metu, prieštaringi ginčai nenutyla. Abiejų teorijų argumentai logiškai įmanomi.
Vieni sako, kad kepimo mielės, gaunamos laboratorinėmis sąlygomis gali išgyventi aukštoje temperatūroje sporų pavidalu, o tada organizme pradeda daugintis geometrine progresija.
Antri, mielių remėjai, tikina, kad mielės žūsta kepant duoną ir jų sporos negali išgyventi 98 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Mielių išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis jie vadina mitu, nors neneigia neginčijamą mokslinį faktį, kad kai kurie organizmai sugeba išgyventi, esant labai aukštai temperatūrai. Taigi, teorinė galimybė mielių, išliekančių kepant duoną, nėra paneigta.
Pasirodo, kad vienareikšmiškai įrodyti mielinės duonos naudą ar žalą yra neįmanoma. Teoriškai galimos abiejų tipų teorijos.
Lithuanian