Tulžies pūslės uždegimas

Svarbiausias tulžies pūslės uždegimo simptomas yra dešinės pilvo pusės skausmas.

Sergant ūmiu tulžies pūslės uždegimu šis skausmas prasideda staiga, nepraeina ir yra labai intensyvus. Skausmas gali plisti į dešinį petį ar dešinę nugaros pusę.

Ligai būdingas:

• pilvo jautrumas jį čiuopiant;
• karščiavimas;
• prakaitavimas;
• pykinimas;
• vėmimas;
• apetito nebuvimas;
• silpnumas;
• pilvo pūtimas. 

Ligos eiga gali būti ūmi ir lėtinė.

Lėtinis tulžies pūslės uždegimas. Būdingi mažiau akivaizdūs simptomai, pasikartojantys paūmėjimai.

Ūminis tulžies pūslės uždegimas. Staiga atsiranda pilvo skausmas, kuris negydant intensyvėja, jaučiamas stipresnis skausmas giliai įkvepiant.

Ligai būdingi simptomai dažniau pasireiškia arba paūmėja pavalgius, ypač gausiai ar riebiai.

Laiku pradėjus gydymą požymiai pradeda mažėti ir susirgimas lengviau gydomas. 

Uždelsus, galima aukšta temperatūra, šokas, gelta – tai perspėjimas apie komplikacijas.

Tulžies pūslės uždegimas gali komplikuotis tulžies pūslės plyšimu ir tulžies išsiliejimu į pilvo ertmę – tai gyvybei pavojinga būklė. Tulžies pūslės plyšimas būdingas 10–15 % ligos atvejų. Taip pat ji gali prakiurti į plonąjį žarnyną ir sukelti žarnyno obstrukciją.

Kitos komplikacijos:

• tulžies pūslės infekcija;
• pūlinys;
• tulžies pūslės ląstelių mirtis (gangrena).

Sergant tulžies pūslės uždegimu gydytojas tiria pacientą. Ligai patvirtinti skiriami įvairūs tyrimai: laboratoriniai tyrimai, radiologinis ir ultragarsinis paciento ištyrimas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ir kiti.

Laboratoriniai tyrimai. Padeda nustatyti uždegimą (leukocitų skaičiaus padidėjimą), tulžies nuotėkio pažeidimą (kepenų fermentų, bilirubino kiekio padidėjimą).

Radiologiniai tyrimai. Patvirtina tulžies pūslėje ar latakuose esančius akmenis.

Tyrimas ultragarsu. Naudingas tulžies kiekiui tulžies pūslėje, tulžies pūslės sienelės pokyčiams ir kitiems pakitimams, būdingiems šiam uždegimui, įvertinti. Rasti akmenys atliekant tyrimą patvirtina diagnozę.

Kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Itin tikslūs tyrimai diagnozuoti ligai.

Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija. Svarbi norint įvertinti akmenis tulžies latakuose ir pačių latakų anatomiją. Šiam tyrimui atlikti būtini geri gydytojo įgūdžiai, didelės išlaidos, be to, 3–5 % ligos atvejų būdinga komplikacija – pankreatitas.

Tulžies pūslės uždegimas gydomas ligoninėje, kad būtų stabilizuota tulžies pūslės uždegiminė reakcija.

Gydymas pradedamas dieta: negalima vartoti jokio maisto ir skysčių, norint sumažinti tulžies pūslės krūvį. Skysčiai papildomai suleidžiami į veną.

Antibiotikai skiriami infekcijos profilaktikai.

Siekiant kontroliuoti skausmą, vartojami jį malšinantys medikamentai.

Pykinimui ir vėmimui mažinti skiriami specialūs vaistai.

Tulžies pūslės uždegimui gydyti dažniausiai prireikia operacijos. Ji gali būti atvira arba uždara. Paprastai taikoma endoskopinė chirurgija (uždara operacija). Chirurgas specialių video kamerų ir įrankių pagalba randa tulžies pūslę ir ją pašalina.

Kai tulžies pūslė plyšta, operacija turi būti atlikta nedelsiant.

Tulžies pūslės pašalinimas neturi įtakos virškinimui, labai retais atvejais gali sukelti viduriavimą.

Nekomplikuotas tulžies pūslės uždegimas išgydomas gana greitai ir taip išvengiama mirtinų ligos atvejų. Dauguma pasveiksta praėjus 1–4 dienoms.

Daugeliu atvejų tulžies pūslės uždegimo priežastis – akmenų susidarymas. Norint jo išvengti reikėtų lėtai mažinti kūno svorį (staigus kūno svorio mažinimas gali būti akmenų susidarymo priežastis), rekomenduojama 0,5–1 kg per savaitę, palaikyti kūno svorį normos ribose.

Sveika mityba taip pat labai svarbi: riebus maistas padidina akmenų susidarymo riziką, vaisiai, daržovės ir kruopos šią riziką mažina.

Sergant tulžies pūslės lėtiniu uždegimu tulžies pūslės ir akmenų pašalinimas yra vienintelė profilaktika.