Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/medguru/domains/medguru.lt/public_html/wp-includes/class-wp-list-util.php on line 157

DOXORUBICIN-TEVA (50mg)

0
+0 -0

Gamintojas: Pharmachemi
Veiklioji medžiaga: Doksorubicinas
Stiprumas: 50mg

Doksorubicinas yra antraciklinų grupės priešvėžinis preparatas. Jis išskirtas iš Streptomyces peucetius var. caesius kultūros. Tyrimų su gyvūnais metu vaistas veikė kai kurių minkštųjų audinių auglius ir kraujo vėžį.

Doksorubicinu vienu arba kartu su kitais vaistais nuo vėžio gydoma ūminė limfoleukozė, išskyrus ūminę mažai rizikingą vaikų limfoleukozę, ūminė mieloleukozė, Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, osteosarkoma, Evingo sarkoma, suaugusių žmonių minkštųjų audinių sarkoma, metastazavusi krūtų karcinoma, skrandžio karcinoma, smulkialąstelinis plaučių vėžys, neuroblastoma, Vilmso auglys, šlapimo pūslės karcinoma.

Paviršinei šlapimo pūslės karcinomai gydyti vieno doksorubicino galima instiliuoti į šlapimo pūslę.

DOXORUBICIN-TEVA (50mg). Vartojimas

DOXORUBICIN-TEVA visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.



Prieš injekciją 10 mg doksorubicino miltelių reikia ištirpinti 5 ml, 50 mg ( 25 ml. 0,9 ( natrio chlorido tirpalo arba injekcinio vandens. Miltelius ištirpinus injekciniame vandenyje, paruoštą tirpalą rekomenduojama skiesti tokiu 0,9 ( natrio chlorido tirpalu, kad skiedinys būtų beveik izotoninis.

Vaisto dozė priklauso nuo auglio rūšies, ligonio kepenų funkcijos ir kitų kartu vartojamų chemoterapinių preparatų.



Gydant vienu doksorubicinu, jo galima dozuoti vienu iš šių būdų:

kas trys savaitės į veną injekuoti 60 - 75 mg/m2 kūno paviršiaus dozę;

kas trys savaitės tris paras iš eilės į veną leisti po 20 mg/m2 kūno paviršiaus dozę .



Kartu su kitais citostatikais reikia vartoti 50 – 75 mg/m2 kūno paviršiaus doksorubicino dozę. Taip gydant, dėl adityvaus citostatikų poveikio galimas stipresnis kaulų čiulpų veiklos slopinimas.



Didėjant suvartotai dozei, palaipsniui didėja ir kardiomiopatijos pasireiškimo rizika, todėl bendrą 550 mg/m2 kūno paviršiaus dozę viršyti draudžiama. Gydant doksorubicinu būtina sekti EKG, echokardiografijos duomenis ir miego arterijos pulso kreivę. Jeigu QRS komplekso voltažas sumažėja 30 %. arba 5 % sutrumpėja išstūmimo frakcija, gydymą šiuo medikamentu reikia nutraukti. Pacientams, sergantiems širdies liga, vartojantiems širdžiai toksinį poveikį darančių vaistų nuo vėžio (ne antraciklinų), bei tiems ligoniams, kurių tarpusienio organai švitinti radioaktyviaisiais spinduliais, didžiausia bendra doksorubicino dozė yra 400 mg/m2 kūno paviršiaus. Jeigu bilirubino koncentracija kraujo plazmoje padidėja, vaisto dozę rekomenduojama mažinti taip: jeigu bilirubino yra 12 - 30 mg/l, vartoti pusę įprastinės dozės, jeigu daugiau negu 30 mg/l ( ketvirtadalį.



Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės mažinti paprastai nereikia.



Doksorubicino tirpalą reikia švirkšti iš karto arba nepertraukiamai infuzuoti į veną. Vaisto sušvirkštus, didžiausia koncentracija kraujyje būna didesnė, todėl gali pasireikšti stipresnis toksinis poveikis širdžiai. Į raumenis arba po oda doksorubicino leisti negalima. Geriausia vienkartinę dozę per 3 – 5 min. suleisti į infuzijų sistemą, kuria lašinama skysčių. Pacientams, kuriems toksinio poveikio širdžiai rizika yra didesnė, vienkartinę dozę geriau ne iš karto švirkšti į veną, bet per 24 valandas sulašinti. Vaisto infuzavus, terapinis veiksmingumas nesumažėja, o toksinis poveikis širdžiai gali pasireikšti rečiau. Tokiems ligoniams prieš kiekvieną doksorubicino injekciją reikia matuoti išstūmimo frakciją.



Dozavimas vaikams.

Vaikus galima gydyti mažesne doksorubicino doze, kadangi jiems yra didesnė vėlyvojo toksinio poveikio širdžiai rizika. Galimas toksinis poveikis kaulų čiulpams. Stipriausiai jo funkcija slopinama 10 - 12 parą po injekcijos, tačiau ji greitai (greičiau negu suaugusių žmonių) atsigauna.



Paviršinė ar lokali (in situ) šlapimo pūslės karcinoma

Rekomenduojama vienkartinė dozė yra 50 mg. Ji ištirpinama 50 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ir steriliu kateteriu instiliuojama į pūslę: gydymo pradžioje kas savaitę, vėliau ( kas mėnesį. Optimali gydymo trukmė dar nenustatyta, ji gali trukti 6 - 12 mėnesių. Doksorubicino vartojant šiuo būdu, priešingai nei leidžiant į veną, nurodytos didžiausios bendros dozės galima nepaisyti, kadangi iš pūslės medikamento rezorbuojama labai mažai.



Jeigu manote, kad DOXORUBICIN-TEVA veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.



Pavartojus per didelę DOXORUBICIN-TEVA dozę

Ūminis doksorubicino perdozavimas pasireiškia labai sunkiais įprastiniais šalutinio poveikio simptomais, ypač gleivinės uždegimu, leukopenija ir trombocitopenija. Per didelę dozę instiliavus į šlapimo pūslę, gali pasunkėti cistitas. Apsinuodijęs ligonis, onkologui prižiūrint, gydomas ligoninėje kaulų čiulpų slopinimą mažinančiomis priemonėmis, antibiotikais bei kraujo transfuzijomis.

Jeigu viršijama rekomenduojama didžiausia bendra dozė (550 mg/m2 kūno paviršiaus), galima sunki kardiomiopatija ir širdies nepakankamumas. Tokiu atveju ligonį būtina tuoj pat pradėti tinkamai gydyti, pvz., širdies glikozidais, diuretikais.

Suleidus labai didelę vienkartinę dozę, per 24 valandas gali pasireikšti miokardo degeneracija.



Pamiršus pavartoti DOXORUBICIN-TEVA

Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima. Toliau vaistą reikia dozuoti taip, kaip paskirta.



Nustojus vartoti DOXORUBICIN-TEVA

Savo nuožiūra, pvz., dėl šalutinio poveikio, pertraukus ar per anksti baigus gydymą, liga gali atsinaujinti ir/ar progresuoti.



Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką


Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/medguru/domains/medguru.lt/public_html/wp-content/themes/medguru/template-parts/drugs/drugs-item-related.php on line 20

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *