Intralipid (100g/1000ml)

0
+0 -0

Gamintojas: I PRIEDAS
Veiklioji medžiaga: Sojų aliejus, rafinuotas
Stiprumas: 100g/1000ml
Grupė: Receptiniai, Kraujo ir kraujodaros sutrikimai

Intralipid – energijos ir nepakeičiamųjų riebalų rūgščių šaltinis, yra sterili, nepirogeninė riebalų emulsija, skirta infuzuoti į veną.

Preparato sudėtyje yra išgryninto sojų pupelių aliejaus ir išgrynintų kiaušinių fosfolipidų.

Sojų aliejus yra riebalų rūgščių (daugiausia polinesočiųjų) trigliceridų mišinys. Kiaušinių fosfolipidai išskirti iš kiaušinių trynio. Lipidų (riebalų) dalelių dydis ir Intralipid biologinės savybės yra tokios kaip ir chilomikronų (labai mažų sferinių darinių).

Intralipid emulsijos vartojama tuo atveju, kai:

pacientą, maitinamą infuzijų į veną būdu, reikia aprūpinti energija ir nepakeičiamomis riebalų rūgštimis;

pacientą reikia aprūpinti nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, nes enteriniu būdu organizme jų kiekio nei palaikyti, nei sunormalinti neįmanoma.

Intralipid (100g/1000ml). Vartojimas

Kad Intralipid galėtų išsiskirti, būtina nustatyti tinkamą dozę ir infuzijos greitį (žr. skyrių “Riebalų išsiskyrimas”).



Suaugę žmonės

Didžiausia rekomenduojama trigliceridų paros dozė yra 3 g/kg kūno svorio. Intralipid gali patenkinti iki 70 ( energijos poreikio, net ir pacientams, kuriems šis poreikis yra labai padidėjęs. Intralipid 10 ( emulsijos infuzijos greitis turi būti ne didesnis kaip 500 ml per 5 valandas.



Naujagimiai ir kūdikiai

Rekomenduojama preparato paros dozė yra 0,5 – 4 g/kg kūno svorio. Infuzijos greitis turi būti ne didesnis kaip 0,17 g/kg kūno svorio per valandą (t.y. 4 g per 24 valandas). Prieš laiką gimusiems ir mažo svorio naujagimiams Intralipid reikėtų nepertraukiamai infuzuoti 24 valandas. Pradinė paros dozė turėtų būti 0,5 -1 g/kg kūno svorio, kurią vėliau galima nuosekliai didinti ir vartoti iki 2 g/kg kūno svorio per parą. Prireikus, per parą galima vartoti net 4 g/kg kūno svorio, tačiau tik tuo atveju, jei atidžiai tikrinama trigliceridų koncentracija serume, atliekami kepenų funkcijos tyrimai ir stebimas įsotinimas deguonimi. Nurodytas infuzijos greitis yra didžiausias ir jo didinti negalima, net jeigu norima kompensuoti praleistas dozes.



Nepakeičiamų riebalų rūgščių (EFAD) trūkumas

Kad į organizmą patektų 4-8 ( energijos ne iš baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių trūkumo profilaktikai ar korekcijai reikėtų vartoti Intralipid, kuriame yra pakankamai linoleno ir linolo rūgšties. Jei nepakeičiamų rūgščių trūkumas susijęs su stresu, Intralipid kiekį, kuris reikalingas šiam trūkumui pašalinti, reikia labai padidinti.



Vartojimo metodas

Intralipid emulsiją galima infuzuoti į tą pačią centrinę arba periferinę veną, į kurią infuzuojama angliavandenių arba amino rūgščių tirpalų, naudojantis Y formos jungikliu.

Intralipid, kaip vieną iš mišinio, kuriame yra angliavandenių, aminorūgščių, elektrolitų, vitaminų ir mikroelementų, sudedamųjų dalių, galima lašinti iš plastmasinio maišo, kurio sudėtyje nėra ftalatų. Kiekvienos sudedamosios mišinio dalies fizinis stabilumas privalo būti patvirtintas, laikantis Fresenius Kabi standartų.



Riebalų išsiskyrimas



Suaugę žmonės

Kaip organizmas geba eliminuoti riebalus reikia tiksliai nustatyti pacientams, kurių lipidų apykaita yra sutrikusi, taip pat naujagimiams ir prieš laiką gimusiems kūdikiams bei Intralipid vartojusiems ilgiau kaip savaitę. Tai reikia padaryti, paėmus kraujo mėginį praėjus 5 - 6 valandom per kurias nebuvo skirta riebalų. Centrifuguojant kraujo ląstelės atskiriamos nuo plazmos. Jei plazma opalescencinė (vaivorykštinė, keičianti spalvą), infuzija atliekama vėliau. Šio metodo rezultatai nėra labai tikslūs, todėl trigliceridų kiekio padidėjimo kraujyje galima ir nepastebėti. Vis dėlto pacientams, kuriems gali būti sutrikęs riebalų toleravimas, rekomenduojama matuoti trigliceridų koncentraciją serume, atidžiai stebėti riebalų eliminaciją ir pacientų būklę.



Naujagimiai ir kūdikiai

Riebalų išsiskyrimą reikia stebėti reguliariai. Vienintelis patikimas būdas - trigliceridų koncentracijos serume nustatymas.



Kaip ir visų infuzijų atveju, siekiant išvengti kateterio kišimo komplikacijų, įskaitant oro emboliją ir centrinės venos trombozę, reikia laikytis atsargumo. Naudojant periferinį kateterį, galima išvengti sunkių krūtinės ląstos komplikacijų. Maisto medžiagų tiekimas į veną per periferinį kateterį tampa lengvesnis, jei Intralipid tirpalas yra beveik izotoninis.

Būtina griežtai laikytis aseptikos, ypač tuo atveju, jei paciento imuninė sistema prislopinta

Susiję straipsniai

Skaityti komentarus (0)

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *