Juodasis serbentas

+1
+1 -0


Grupė: Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Skatinantys smegenų darbą, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Juodasis serbentas (lotyniškai Ribes nigrum) – tai agrastinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis šakotas krūmas. Jis gali užaugti iki 60-150 centimetrų aukščio. Serbento stiebas – tamsiai rudas, o keliaskiaučiai lapai turi ilgus kotelius ir dantytus kraštelius. Augalo žiedai – žalios spalvos, susitelkę į kekes, vaisius – visiems gerai žinomos, mažos, apvalios, kvapnios, juodos uogos. Krūmo sėklos – rusvos ir ovalios. Juodojo serbento žydėjimo metas – pavasaris, balandžio–gegužės mėnesiai, o uogų subrendimo laikas – vidurvasaris (liepos–rugpjūčio mėnesiai). Augalas dauginasi sėklomis ir atlankomis.

Juodasis serbentas Lietuvoje plačiai paplitęs augalas, mėgstantis drėgną aplinką, todėl randamas paupiuose, drėgnuose miškuose. Dirbtinai auginamas soduose.

Veikliosios juodojo serbento medžiagos: pektinai, cukrus, organinės rūgštys (obuolių, citrinų, rūgštynių, vyno), raugai, pektinai, flavonoidai, beta karotenas, fitoncidai, ląsteliena, folio rūgštis, juose gausu vitaminų (B2, B6, B3, B1, K, E, C, P), įvairių mineralinių medžiagų (geležies, natrio, mangano, kalio, kalcio, fosforo).

Maistingų medžiagų ir vitaminų gausa pasižymintys juodieji serbentai plačiai naudojami liaudies medicinoje. Dėl vitaminų gausos juodieji serbentai tinkami avitaminozėms gydyti. Augalas skatina ir šlapimo šalinimą, prakaito išsiskyrimą, pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, padeda sergant kvėpavimo takų ligomis (bronchitu – bronchų uždegimu, laringitu – gerklų uždegimu). Serbentas tinkamas ir skrandžio ligoms gydyti, o dėl sudėtyje esančios geležies – geležies stokos mažakraujystei gydyti.

Juodųjų serbentų vartojimo kontraindikacijos: juodųjų serbentų preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui, taip pat atsiradus patinimams dėl inkstų ar širdies nepakankamumo.

Juodasis serbentas. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti naudojamos juodųjų serbentų uogos, lapai ir pumpurai.

Uogas reikėtų rinkti, kai jos sunoksta (liepos–rugpjūčio mėnesiais). Jas džiovinti reikėtų specialiose džiovyklose, nes joms reikalinga gana aukšta džiovinimo temperatūra – 60-65 laipsniai Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos uogos turi būti susiraukšlėjusios, rūgštokos, skleisti silpną kvapą.

Juodojo serbento lapai renkami žydėjimo metu, t. y. vasaros pradžioje, birželio–liepos mėnesiais. Juos reikėtų džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Optimali džiovinimo temperatūra – 25-30 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinti lapai turi būti tamsiai žali, skleisti malonų kvapą.

Pumpurai nurenkami prieš jiems sprogstant, užpilami 50 laipsnių spiritu arba išdžiovinami neaukštoje 15-20 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Uogų nuoviro paruošimas. Stikline verdančio vandens reikėtų užpilti porą šaukštų džiovintų uogų, palikti dviem valandoms, paskui gautą skystį nupilti. Nuovirą gerti kelis kartus per dieną po 40 ml prieš valgį.

Lapų užpilo paruošimas. Stikline karšto vandens užpilti 10 g sutrintų juodojo serbento lapų, pašildyti 15 min., vėsinti 1 val. ir perkošti. Užpilas vartojamas kelis kartus per dieną po trečdalį stiklinės.

Juodųjų serbentų morsas. Jam pagaminti reikės litro vandens, 60 g cukraus pudros ir 150 g juodųjų serbentų uogų. Serbentus reikėtų sutrinti mediniu šaukštu, išspausti jų sultis ir šiek tiek palaikyti šaldytuve. Atvėsintas išspaudas užpilti verdančiu vandeniu, pavirti 15 min. ir po pusvalandžio perkošti. Į nuovirą suberti cukraus pudrą, viską gerai išmaišyti, atvėsinti ir gerti.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.