Juozažolė

+7
+8 -1


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo gripo ir peršalimo, Nuo skausmo, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Juozažolė (lotyniškai Hyssopus officinalis), arba vaistinis isopas, – lūpažiedžių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, iki 20–80 centimetrų užaugantis puskrūmis. Juozažolės šaknis – kieta, sumedėjusi, liemeninė. Iš šaknies išauga ir sumedėjęs stiebas. Jis turi keturias briaunas, yra plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais. Augalo lapai – žalios spalvos, pailgi, apaugę retais plaukeliais, bekočiai, smailėjantys į viršų, tarp jų susitelkia žiedai. Juozažolės žiedo taurelė žalsvos ir violetinės spalvos, su penkiais danteliais, vainikėlis gali būti įvairių spalvų – violetinis, mėlynas, baltas, rausvas. Puskrūmis turi 4 kuokelius, išsikišusius iš vainikėlio, ir 1 piestelę, kuri užsibaigia dviskiaute purka. Juozažolės vaisius – nedidelis (kelių milimetrų ilgio), ovalios formos riešutėlis.

Augalas žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, o vaisiai subręsta rugsėjo pradžioje. Natūraliai juozažolė laukinėje gamtoje neauga, bet gali būti sodinama soduose ir daržuose. Ji mėgsta derlingą dirvą ir saulėtą aplinką.

Juozažolės veikliosios medžiagos:

  • organinės rūgštys,
  • rauginės medžiagos,
  • eteriniai aliejai,
  • glikozidai,
  • flavonoidas diosminas,
  • cukrus,
  • mineralinės medžiagos,
  • dervos,
  • vitaminas C.

 

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti juozažolė plačiai naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama kvėpavimo sistemos ligoms gydyti (bronchitui, bronchinei astmai) ir jų simptomams lengvinti; virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (vidurių pūtimui, apetito nebuvimui). Juozažolė taip pat efektyviai gydo odos žaizdas, palengvina skausmus ir niežulį sukandžiojus vabzdžiams. Augalas ramina nervus, padeda ištikus isterijai ar padidėjus nerimui. Dėl prakaitą skatinančių savybių juozažolė naudinga peršalus, sergant gripu, karščiuojant. Augalas pasižymi ir organizmą stiprinančiomis savybėmis.

Juozažolės vartojimo kontraindikacijos: juozažolės preparatų negalima vartoti asmenims, sergantiems inkstų ligomis, sumažėjus arteriniam kraujo spaudimui, sergantiesiems epilepsija, neuropatijomis. Juozažolės nerekomenduojama vartoti ir nėščioms bei žindančioms moterims (augalas mažina pieno išsiskyrimą).

Juozažolė. Vartojimas

Gydomųjų preparatų gamybai renkama ant žemės esanti juozažolės dalis – žydintys stiebai su lapais. Žaliava renkama žydėjimo metu (liepos–rugsėjo mėnesiais). Derlių nuimti reikėtų du kartus: pirmą kartą liepos mėnesio viduryje, o antrą kartą – rugsėjį. Pirmaisiais augalo metais derlių rekomenduojama nuimti tik vieną kartą. Augalas turi būti džiovinamas gerai vėdinamoje patalpoje, o išdžiovintas laikomas sausoje vietoje.

Juozažolių nuoviro gaminimas. Puodeliu verdančio vandens reikėtų užpilti porą šaukštelių džiovintų juozažolių, palaikyti 10 min. ir nukošti. Nuovirą rekomenduojama gerti tris kartus per dieną. Jis tinkamas ir žaizdoms plauti, vabzdžių sukandžiotoms vietoms tepti.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.