Mannitol Fresenius (100g/1000ml)

0
+0 -0

Gamintojas: Fresenius Kabi Italia S.r.l.
Veiklioji medžiaga: Manitolis
Stiprumas: 100g/1000ml
Grupė: Receptiniai, Kraujo ir kraujodaros sutrikimai

Manitolis yra osmosinis diuretikas (šlapimą varantis vaistas).

Infuzavus manitolio, padidėja plazmos osmosinis slėgis, todėl akies kameros, smegenų bei kitų audinių skystis difunduoja į plazmą. Prasideda audinių dehidracija (audiniuose mažėja skysčių), mažėja intrakranijinis (vidinis kaukolės) ir akies kameros skysčio spaudimas. Patekęs į inkstų glomerulus, manitolis filtruojamas į pirminį šlapimą ir dėl to padidina osmosinį jo slėgį. Kadangi inkstų kanalėliuose manitolio reabsorbuojama mažai, todėl sumažėja vandens, natrio, chloro ir kitų elektrolitų reabsorbcija, daugiau išsiskiria šlapimo.

100 mg/ml manitolio tirpalas vartojamas diurezei stiprinti apsinuodijus medžiagomis (ličio preparatais, salicilatais, barbitūratas ir kt.), kurios išsiskiria pro inkstus.

Mannitol Fresenius (100g/1000ml). Vartojimas

Mannitol Fresenius 10% infuziniu tirpalu gydoma tik ligoninėje.

Dozė ir infuzijos greitis priklauso nuo ligonio amžiaus, būklės, šlapimo išsiskyrimo, skysčių kiekio organizme ir reakcijos į medikamentą. Leidžiant manitolio tirpalo, būtina sekti, ar ligoniui nesutriko skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.

Dozavimą nustato gydytojas.

Suaugę pacientai ir paaugliai

Sunkaus apsinuodijimo vaistiniais preparatais atveju pagalbinio gydymo metu reikia stiprinti diurezę (šlapimo išskyrimą). Manitolio dozė turi būti koreguojama, atsižvelgiant į diurezę, kuri turi būti mažiausiai 100 ml/val. Pradžioje reikia suleisti įsotinamąją maždaug 250 ml manitolio dozę.

Vaikai

Inkstų nepakankamumo atveju, testo dozė 200 mg (2 ml) manitolio/kg kūno svorio suleidžiama per 3–5 minutes. Gydomoji dozė yra 0,5–1,5 g (5 – 10 ml)/kg kūno svorio. Tokią dozę, prireikus, galima pakartotinai suleisti vieną arba du kartus. Tarp dozių turi būti 4–8 valandų intervalas.

Senyvi pacientai

Kaip ir gydant suaugusius pacientus, dozė priklauso nuo svorio, klinikinės ir biologinės būklės ir kartu vartojamų vaistinių preparatų. Paprastai dozė yra tokia pati, kuri skiriama suaugusiems pacientams, t.y. 50 – 200 g manitolio (500–2000 ml) /per parą, dozę mažinant 50 g (500 ml) manitolio kiekvieno leidimo metu. Prieš dozavimą paciento būklę reikia atidžiai patikrinti, nes galima ankstyva inkstų nepakankamumo stadija.

Pavartojus per didelę Mannitol Fresenius 10% infuzinio tirpalo dozę

Perdozavus manitolio, atsiranda tarpląstelinio skysčio perteklius, centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų spazmas, galimi traukuliai. Kai kada dėl smegenų dehidracijos gali kraujuoti po kietuoju ar voratinkliniu smegenų dangalu, dėl to pasireiškia galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas arba vėmimas, miglotas matymas. Gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra: atsirasti hiponatremija ar hipernatremija, hipokalemija arba hiperkalemija.

Jei greitai infuzuojamas didelis manitolio kiekis, gali sutrikti kraujotaka, nes kraujagyslėse atsiranda skysčio perteklius, todėl gali prasidėti širdies nepakankamumas ar plaučių edema.

Tokiu atveju geriausiai tinka hemodializė, kurios metu greitai pašalinamas iš organizmo manitolis Jeigu yra hiponatremija, reikia vartoti natrio. Alternatyvus gydymo būdas – pilvaplėvės dializė.

Jei intoksikacija yra nelabai sunki, ligonį reikia gydyti simptominėmis priemonėmis, ypač koreguoti skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimą.

Susiję straipsniai

Skaityti komentarus (0)

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *