Mannitol Fresenius (150g/1000ml)

0
+0 -0

Gamintojas: Fresenius Kabi Italia S.r.l.
Veiklioji medžiaga: Manitolis
Stiprumas: 150g/1000ml
Grupė: Receptiniai, Kraujo ir kraujodaros sutrikimai

Manitolis yra osmosinis diuretikas (šlapimą varantis vaistas).

Infuzavus manitolio, padidėja plazmos osmosinis slėgis, todėl akies kameros, smegenų bei kitų audinių skystis difunduoja į plazmą. Prasideda audinių dehidracija , mažėja intrakranijinis (vidinis kaukolės) ir akies kameros skysčio spaudimas. Patekęs į inkstų glomerulus, manitolis filtruojamas į pirminį šlapimą ir dėl to padidina osmosinį jo slėgį. Kadangi inkstų kanalėliuose manitolio reabsorbuojama mažai, todėl sumažėja vandens, natrio, chloro ir kitų elektrolitų reabsorbcija, daugiau išsiskiria šlapimo.

15% manitolio tirpalas vartojamas:

– smegenų edemai gydyti;

– padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui mažinti prieš smegenų operaciją ir jos metu;

– skubiai mažinti akispūdį glaukoma sergantiems ligoniams tuo atveju, jeigu kiti medikamentai yra neveiksmingi;

– akispūdžiui mažinti prieš akių operaciją.

Mannitol Fresenius (150g/1000ml). Vartojimas

Mannitol Fresenius 15% tirpalu gydoma tik ligoninėje. Dozavimą nustato gydytojas.

Dozė, infuzijos greitis ir koncentracija priklauso nuo ligonio amžiaus, būklės ir kūno svorio. Vartojant manit Paprastai dozė ir infuzijos greitis priklauso nuo paciento amžiaus, klinikinės būklės, reakcijos į vaistinį preparatą, skysčių kiekį organizme ir šlapimo išskyrimą.

Infuzuojant manitolio, reikia reguliariai tikrinti paciento organizme skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Sunkaus apsinuodijimo vaistiniais preparatais atveju pagalbinio gydymo metu reikia stiprinti diurezę, manitolio dozė turi būti koreguojama, atsižvelgiant į diurezę, kuri turi būti mažiausiai 100 ml/val. , skysčių balansas turi išlikti teigiamas 1 – 2 l. Pradžioje reikia suleisti įsotinamąją dozę, maždaug

250 ml.

Suaugę pacientai ir paaugliai

Ūminis inkstų nepakankamumas

Paprastai suaugusiems pacientams manitolio skiriama 50 - 200 mg (330 – 1320 ml) dozė per parą. Ji mažinama 50 g (330 ml) kiekvienos infuzijos metu. Dažniausiai 50 – 100 g (330-660 ml) manitolio paros dozė sukelia tinkamą atsaką. Infuzijos greitis yra toks, kurispalaiko mažiausiai 30 – 50 ml šlapimo išsiskyrimą per valandą.

Tik neatidėliotinais atvejais taikomas didžiausias infuzijos greitis, t.y. 5 minučių laikotarpiu infuzuojamas 200 mg/kg kūno svorio manitolio kiekis (žr. testo dozę). Po 5 minučių infuzijos greitis lėtinamas, ir vartojant 200 g paros dozę, siekiama išlaikyti mažiausiai 30-50 ml/val. diurezę.

Pacientai, kuriems yra ženkli oligurija arba jiems per 3 – 5 minutes infuzavus maždaug 200 mg

(1,3 ml)/kg kūno svorio manitolio testo dozę įtariamas inkstų funkcijos sutrikimas.

Manoma, kad tinkamas atsakas į testo dozę būna tokiu atveju, jei 2 – 3 valandų laikotarpiu per valandą išsiskiria mažiausiai 30 – 50 ml šlapimo. Jei atsakas yra nepakankamas, galima dar sykį infuzuoti testo dozę. Jei antra testo dozė nesukelia tinkamo atsako, gydymą manitoliu reikia nutraukti ir pacientą ištirti dėl galimo inkstų pažeidimo.

Intrakranijinio spaudimo, akispūdžio ir smegenų pabrinkimo mažinimas

Paprastai 1,5–2 g (10 – 13 ml) /kg kūno svorio manitolio dozė infuzuojama per 30 – 60 minučių laikotarpį. Jei vaistinio preparato reikia vartoti prieš operaciją, siekiant sukelti didžiausią efektą, manitolio suleidžiama likus ½ valandos iki operacijos.

Toksinių medžiagų išsiskyrimo per inkstus skatinimas apsinuodijimo atveju

Taikoma forsuota diurezė, kai manitolio dozė koreguojama taip, kad diurezė išliktų mažiausiai

100 ml/val. Būtina išlaikyti 1 – 2 l teigiamą skysčių pusiausvyrą. Pradinė įsotinamoji manitolio dozė yra maždaug 25 g (165 ml).

Vaikai

Inkstų nepakankamumo atveju, testo dozė 200 mg (1,3 ml) manitolio/kg kūno svorio suleidžiama per 3–5 minutes. Gydomoji dozė yra 0,5–1,5 g (3 – 10 ml)/kg kūno svorio. Tokią dozę, prireikus, galima pakartotinai suleisti vieną arba du kartus. Tarp dozių turi būti 4–8 valandų intervalas.

Padidėjus intrakranijiniam spaudimui ar padidėjus akispūdžiui, ši dozė suleidžiama taip, kaip ir suaugusiems pacientams, per 30–60 min.

Senyvi pacientai

Kaip ir gydant suaugusius pacientus, dozė priklauso nuo svorio, klinikinės ir biologinės būklės ir kartu vartojamų vaistinių preparatų. Paprastai dozė yra tokia pati, kuri skiriama suaugusiems pacientams, t.y. 50 – 200 g manitolio (330–1320 ml) /per parą, dozę mažinant 50 g (500 ml) manitolio kiekvieno leidimo metu. Prieš dozavimą paciento būklę reikia atidžiai patikrinti, nes galima ankstyva inkstų nepakankamumo stadija.

Pavartojus per didelę Mannitol Fresenius 15% infuzinio tirpalo dozę

Perdozavus manitolio, atsiranda tarpląstelinio skysčio perteklius, centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų spazmas, galimi traukuliai. Kai kada dėl smegenų dehidracijos gali kraujuoti po kietuoju ar voratinkliniu smegenų dangalu, dėl to pasireiškia galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas arba vėmimas, miglotas matymas. Gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra: atsirasti hiponatremija (natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas) ar hipernatremija (natrio koncentracijos kraujyje padidėjimas), hipokalemija (kalio koncentracijos kraujyje sumažėjimas) arba hiperkalemija (kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas).

Jei greitai infuzuojamas didelis manitolio kiekis, gali sutrikti kraujotaka, nes kraujagyslėse atsiranda skysčio perteklius, todėl gali prasidėti širdies nepakankamumas ar plaučių edema.

Tokiu atveju geriausiai tinka hemodializė, kurios metu greitai pašalinamas iš organizmo manitolis Jeigu yra hiponatremija, reikia vartoti natrio. Alternatyvus gydymo būdas – pilvaplėvės dializė.

Jei intoksikacija yra nelabai sunki, ligonį reikia gydyti simptominėmis priemonėmis, ypač koreguoti skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimą.

Susiję straipsniai

Skaityti komentarus (0)

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *