Miškinio erškėčio vaisiai

+3
+3 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Miškinis erškėtis (lot. Rosa majalis) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 2 m užaugti galintis krūmas.

Augalas turi plonas, rusvos spalvos blizgančias šakas, su užsilenkusiais žemyn, poromis išsidėsčiusiais dygliais. Tarp didesnių dyglių gali pasitaikyti ir smulkesnių tiesių dyglių. Ant pirmų metų ūgliukų jie būna tiesūs, o pražydėjusios šakos jų neturi.

Augalo lapai yra sudėtiniai (sudaryti iš 5–7 lapelių), tamsiai žalios spalvos, pailgos ovalo formos (primena kiaušinį), viršūnėse nusmailėjantys, kelių centimetrų ilgio, plaukuoti tiek viršutinėje, tiek apatinėje pusėje. Erškėčio žiedai – kelių centimetrų skersmens, rausvi, gali augti po vieną arba nedideliais žiedynais (po 3–5 žiedus). Augalo vaisiai yra erškėtuogės – apvalios, raudonos, nedidelės (maždaug 1 cm skersmens uogos). Miškinis erškėtis žydi gegužės–birželio mėnesiais. Lietuvoje šis augalas auga natūraliai, tačiau nėra dažnas.

Veikliosios miškinio erškėčio vaisių medžiagos:

– vitaminai E, C, P, K, B2;
– rauginės medžiagos;
– karotinas;
– pektinai;
– askorbo rūgštis;
– dažomosios medžiagos;
– eterinis aliejus;
– geležis;
– obuolių ir citrinų rūgštis;
cukrus.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintys miškiniai erškėčiai naudojami liaudies medicinoje. Jų sudėtyje yra įvairių vitaminų, geležies, todėl yra tinkami avitaminozėms (vitaminų trūkumui organizme) ir geležies stokos anemijai (mažakraujystei) gydyti. Erškėčių vaisiai taip pat pasižymi uždegimus slopinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, todėl gali būti naudojami šlapimo takų infekcijoms ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti. Išoriškai naudojami erškėčių vaisiai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą, žaizdų gijimą.

Miškinio erškėčio vaisiai. Vartojimas

Vaistiniams preparatams ruošti yra renkami miškinio erškėčio vaisiai. Juos pradėti rinkti reikėtų rugpjūčio pabaigoje ir iki pat šalnų (geriau kuo ankščiau, nes esant šalčiams dingsta daug vertingų medžiagų). Renkant reikėtų nepažeisti vaisiaus odelės, kadangi be jos jis pradeda greičiau pūti.

Surinktus vaisius džiovinti plačiai paskleidus, specialiose džiovyklėse arba orkaitėse, nes džiovinimui reikalinga aukšta temperatūra (80–90 laipsnių Celsijaus), tačiau atidžiai stebėti, kad nesudegtų. Tinkamai sudžiovintų erškėčių vaisių odelė sutrūkinėja (o ne glamžosi), spalva išlieka raudona. Vaistiniams preparatams gaminti sudžiovinti vaisiai tinka porą metų.

Vaisių antpilo paruošimas: 20 gramų džiovintų uogų užpilti viena stikline verdančio vandens, pakaitinti 10 minučių, sandariai uždaryti ir palaikyti vieną parą, kad nusistovėtų, paskui perkošti. Vartoti porą kartų per dieną, po pusę stiklinės. Galima antpilą pasiskaninti cukrumi.

Arbatai avitaminozėms gydyti reikės: džiovintų erškėčių vaisių, juodųjų serbentų ir šermukšnių. Minėtas vaistažoles užpilti stikline karšto vandens ir palaukti, kol pritrauks.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.