Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Miškinis erškėtis (lot. Rosa majalis) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 2 m užaugti galintis krūmas.
Augalas turi plonas, rusvos spalvos blizgančias šakas, su užsilenkusiais žemyn, poromis išsidėsčiusiais dygliais. Tarp didesnių dyglių gali pasitaikyti ir smulkesnių tiesių dyglių. Ant pirmų metų ūgliukų jie būna tiesūs, o pražydėjusios šakos jų neturi.
Augalo lapai yra sudėtiniai (sudaryti iš 5–7 lapelių), tamsiai žalios spalvos, pailgos ovalo formos (primena kiaušinį), viršūnėse nusmailėjantys, kelių centimetrų ilgio, plaukuoti tiek viršutinėje, tiek apatinėje pusėje. Erškėčio žiedai – kelių centimetrų skersmens, rausvi, gali augti po vieną arba nedideliais žiedynais (po 3–5 žiedus). Augalo vaisiai yra erškėtuogės – apvalios, raudonos, nedidelės (maždaug 1 cm skersmens uogos). Miškinis erškėtis žydi gegužės–birželio mėnesiais. Lietuvoje šis augalas auga natūraliai, tačiau nėra dažnas.
Veikliosios miškinio erškėčio vaisių medžiagos:
– vitaminai E, C, P, K, B2;
– rauginės medžiagos;
– karotinas;
– pektinai;
– askorbo rūgštis;
– dažomosios medžiagos;
– eterinis aliejus;
– geležis;
– obuolių ir citrinų rūgštis;
– cukrus.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintys miškiniai erškėčiai naudojami liaudies medicinoje. Jų sudėtyje yra įvairių vitaminų, geležies, todėl yra tinkami avitaminozėms (vitaminų trūkumui organizme) ir geležies stokos anemijai (mažakraujystei) gydyti. Erškėčių vaisiai taip pat pasižymi uždegimus slopinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, todėl gali būti naudojami šlapimo takų infekcijoms ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti. Išoriškai naudojami erškėčių vaisiai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą, žaizdų gijimą.
Lithuanian