Suaugusiam žmogui be gydytojo nurodymo paracetamoliu skausmo malšinti bei karščiavimo mažinti ilgiau kaip 10 parų, o vaikui ilgiau kaip 3 paras draudžiama.
Suaugusieji, senyvi pacientai ir vyresni kaip 12 metų paaugliai
Vartoti po 1-2 tabletes (0,5 g – 1 g) kas 4–6 valandas, didžiausia paros dozė – 4 g.
Tabletes reikia užsigerti pakankamu kiekiu vandens.
Šios vaisto formos nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Paprastai paracetamolis toleruojamas gerai. Jei pacientui inkstų funkcija buvo sutrikusi prieš gydymą, vaistinis preparatas gali dar labiau ją sunkinti (galima uremija, analgezinė nefropatija), ypač jei medikamento vartojama ilgai ir didelėmis dozėmis. Tokiu atveju paracetamolio galima vartoti tik būtinu atveju.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Ligoniams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi arba kurie serga Žilibero sindromu, dozę būtina mažinti arba ilginti intervalus tarp dozių vartojimo.
Pavartojus per didelę Paracetamolis L dozę
Pavartojus per didelę paracetamolio dozę, galimas apsinuodijimas vaistu.
Apsinuodijimo simptomai
1 fazė (1 para). Pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, blyškumas, pilvo skausmai, apetito stoka, bendrasis negalavimas, paracetamolio koncentracijos kraujyje padidėjimas. CNS slopinimo, būdingo perdozavus kitų analgetikų, nebūna.
2 fazė (2 para). Simptomai, pasireiškę pirmosios fazės metu gali išlikti (paprastai jie būna sunkesni), padidėja kepenys (dėl kepenų pažeidimo pacientui gali skaudėti dešinėje viršutinėje pilvo srityje), šlapimo išskyrimas gali sumažėti dėl inkstų pažeidimo arba dėl dehidracijos, kurią gali sukelti ilgas ligonio vėmimas, galima tachikardija ir hipotonija. Sutrinka kepenų funkcija.
3 fazė (3 para). Labai padidėja serumo aminotransferazių kiekis (didžiausi kepenų fermentų pokyčiai atsiranda 3-5 parą po perdozavimo), didėja bilirubino kiekis, mažėja gliukozės kiekis kraujyje, gali sutrikti kraujo krešėjimas, gali pasireikšti kraujavimas iš virškinimo trakto, gali kristi kraujospūdis, atsirasti psichikos sutrikimų, sumišimas, neramumas (agitacija) ar (visiškas nejudrumas ir nekalbumas) stuporas, smegenų edema, traukuliai, inkstų nepakankamumas, kardiomiopatija, širdies ritmo sutrikimai, kardiovaskulinis kolapsas, gelta, hepatinė koma, sunki acidozė (dėl pieno rūgšties kaupimosi organizme) ir ketozė (dėl nesočiųjų riebalų rūgščių kaupimosi plazmoje). Sunkiais atvejais gali pasireikšti žaibinė kepenų, inkstų kanalėlių, miokardo skaidulų nekrozė ir riebalų infiltracija. Perdozavus paracetamolio padidėja sunkaus kepenų pažeidimo rizika.
Perdozavimo gydymas
Vaisto perdozavus, ligonį reikia kuo skubiau guldyti į ligoninę. Veiksmingą gydymą reikia pradėti dar tik įtarus apsinuodijimą.
Pacientui plaunamas skrandis (tai turi prasmės tik per pirmas 1-2 valandas po apsinuodijimo), vaikams rekomenduojama sukelti vėmimą. Kadangi paracetamolis tirpsta lėtai, daug jo virškinimo trakte būna praėjus net kelioms valandoms po perdozavimo. Skrandžio plovimas būtinas tuo atveju, jei kartu su paracetamoliu pacientas vartojo kitokių medikamentų, lėtinančių skrandžio ištuštinimą.
Kad paracetamolis būtų adsorbuotas plonojoje žarnoje, ligoniui būtina su vandeniu sugirdyti 50 g aktyvintos anglies miltelių, po to – vidurius laisvinančių preparatų žarnynui išvalyti.
Perdozavus preparato, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pamiršus pavartoti Paracetamolis L tablečių
Pamiršus pavartoti medikamento, prisiminus, jo reikia tuoj pat išgerti, ir toliau vartoti įprasta tvarka.