Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major) – tai gyslotinių šeimai priklausantis, daugiametis žolinis augalas. Gyslotis turi plonytes, siūliškas ir kuokštines šaknis, iš kurių išauga platus ir trumpas šakniastiebis. Augalas stiebo neturi, jo lapai žali, pailgi (kiaušinio formos), platūs, lygiais krašteliais, paviršiuje turi lankines gyslas ir auga ant ilgų kotelių. Jie išsidėsto prie pat žemės, skrotele. Gysločio žiedstiebiai be lapų, užauga iki 40 centimetrų ilgio, jų viršūnėse išsidėsto varputės pavidalo žiedynas, kurį sudaro gelsvai žali žiedeliai. Augalo vaisius – 8 sėklas talpinanti dėžutė. Žydi gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Gyslotis Lietuvoje yra gerai žinomas ir dažnas. Jis auga miškuose, grioviuose, pievose, daržuose, pakelėse.
Veikliosios plačialapio gysločio medžiagos:
– steroidiniai saponinai;
– flavonoidai;
– karčiosios medžiagos;
– organinės rūgštys (gintarų, citrinų, oksalo, obuolių);
– fermentai;
– mineralinės druskos (gausu kalio);
– glikozidas aukubinas;
– dervos;
– tanidai;
– alkaloidai;
– gleivės;
– polisacharidai;
– fitoncidai;
– C ir K vitaminai;
– beta karotinas.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis gyslotis yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Jis turi antibakterinį, uždegimus slopinantį, kraujavimą stabdantį, spazmus malšinantį poveikį. Taip pat augalas naudojamas kraujavimui stabdyti, skrandžio sulčių išsiskyrimui skatinti, kai kurioms viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti (bronchitui, kosuliui). Gyslotis mažina cholesterolio kiekį organizme, todėl tinkamas aterosklerozės gydymui ir profilaktikai. Augalas gydo ir odos ligas – spuogus, furunkulus, opas.
Plačialapio gysločio preparatų nerekomenduojama vartoti esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Lithuanian