Sėjamojo grikio žolė

+5
+5 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai

Sėjamasis grikis (lotyniškai Fagopyrum esculentum) – tai rūgtinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 70 centimetrų užaugti galintis žolinis, maistinis ir vaistinis augalas. Grikis turi liemeninę šaknį, iš kurios išauga vertikalios padėties, rausvas (vaisių brendimo metu pasidaro raudonas), negausiai šakotas (labiau išsišakoja viršutinėje dalyje), tuščiaviduris ir briaunas turintis stiebas. Augalo lapai žali, penkiakampiai, širdelės formos, nusmailėjančiomis viršūnėmis, viršutiniai kotelių neturi, o apatiniai turi ilgus. Sėjamojo grikio žiedų spalva gali būti žalsva, balta, rausva, jie būna dvilyčiai ir telkiasi į žiedynus – kekes. Vaisius – rudas, beveik centimetro ilgio, turi aštrias briaunas ir smailėjančius galus. Augalas žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje grikis auga ir natūraliai, ir kaip piktžolė, ir auginamas dirbtinai. Mėgsta sausas dirvas, todėl turi būti auginamas sausuose smėlio laukuose ir dirvožemiuose. Kaip piktžolė sėjamasis grikis auga pakelėse, prie geležinkelių.

Veikliosios sėjamojo grikio medžiagos: vitaminai B1, B2, C, PP, beta karotinas, aminorūgštys (argininas, lizinas), krakmolas, flavonoidai, chlorogenas, cukrus, rutinas, mineralinės medžiagos (cinkas, kalcis, fosforas, boras, geležis, varis, jodas, kobaltas, nikelis), riebalai, protacheno, kavos ir galinės rūgštys, ląsteliena, fagopirinas, obuolių ir citrinų rūgštys.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis sėjamasis grikis yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Augalas tinka sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis (gydo kosulį), širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (padeda esant arterinei hipertenzijai, mažakraujystei, aterosklerozei, stiprina kraujagyslių sieneles), odos ligomis (gydo pūlingas žaizdas, minkština odą).

Sėjamojo grikio žolė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti žydėjimo metu yra renkama ant žemės auganti sėjamojo grikio dalis – žolė. Pjauti reikėtų 35–40 centimetrų ilgio viršūnes ir džiovinti gerai vėdinamose, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose arba specialiose džiovyklėse. Optimali džiovinimo temperatūra 35–40 laipsnių Celsijaus. Sudžiovinta žolė turi būti laikoma gerai vėdinamoje ir nuo drėgmės apsaugotoje patalpoje. Nevartoti ilgiau nei 2 metus.

Grikių lapų ir žiedų užpilo paruošimas: puse litro verdančio vandens užpilti 15 gramų džiovintų lapų ir žiedų mišinio, sandariai uždaryti, palaikyti porą valandų ir perkošti. Užpilą vartoti 3–5 kartus per dieną, po pusę stiklinės. Padeda sergant arterine hipertenzija.

Grikių žiedų užpilas nuo kosulio: puse litro verdančio vandens užpilti 5 gramus džiovintų grikių žiedų, palaikyti porą valandų sandariai uždarytame inde. Gerti kelis kartus per dieną, po pusę stiklinės.

Šviežiai nuskintus ir nuplikytus verdančiu vandeniu lapus galima dėti ant pūliuojančių žaizdų – juose esančios veikliosios medžiagos naikina bakterijas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.