Sėjamojo lino sėklos

+8
+8 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Sėjamasis linas (lotyniškai Linum usitatissimum) – tai lininių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 150 centimetrų užaugti galintis pluoštinis, žolinis augalas.

Linas turi nešakotą, liemeninę šaknį, iš kurios išauga vienas, vertikalios padėties, apvalus, briaunų neturintis stiebas. Augalo lapai pražanginiai, nedideli, be kotelių, išsidėstę dideliais tarpais, siauri ir lancetiški. Lino žiedai gali būti mėlynos arba balkšvos spalvos, turi 5 vainiklapius, auga ant ilgų kotelių ir telkiasi į stiebo viršūnėje esančius, skėčio formos žiedynus. Vaisius – penkis lizdus turinti, apvali, 10 sėklų talpinanti dėžutė. Sėklos dar gali būti vadinamos sėmenimis. Augalas žydi birželio–liepos mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūčio–rugsėjo.

Lietuvoje sėjamieji linai natūraliai neauga, tačiau gali būti auginami dirbtinai. Jie mėgsta priemolio dirvas ir drėgnas vietas.

Veikliosios sėjamojo lino medžiagos:

  • beta karotinas,
  • mineralinės medžiagos (kalis, chromas, selenas, magnis, kalcis, cinkas, jodas, geležis, boras, manganas),
  • polisacharidai,
  • baltymai,
  • glikozidas linamarinas,
  • nesočiosios rūgštys (oleino, stearino, palmitino, linoleno, linolio),
  • organinės rūgštys,
  • gleivinės medžiagos,
  • baltymai.
     
Mineralinės medžiagos maisto produktuose. Jų stoka ir perteklius

Be šio elemento negalėtume gyventi! Mat būtent geležis vaidina svarbiausią vaidmenį prijungiant deguonį eritrocituose ir išnešiojant jį po viso organizmo audinius.

Plačiau skaitykite čia:
Mineralinės medžiagos maisto
produktuose. Jų stoka ir perteklius »

 

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis sėjamasis linas yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinka esant virškinimo sistemos sutrikimams (augale esančios gleivės padengia virškinamojo trakto gleivinę ir apsaugo ją nuo dirginančių veiksnių, todėl puikiai tinka žmonėms, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, kolitu, stemplės uždegimu. Taip pat linas pasižymi vidurius laisvinančiomis, žarnyno peristaltiką gerinančiomis savybėmis, todėl gydo vidurių užkietėjimą). Sėjamasis linas taip pat gydo kai kurias odos ligas (pūlinius, nudegimus, nušalimus), gerina smegenų kraujotaką, padeda sergant depresija.

Sėjamųjų linų preparatų nepatariama vartoti asmenims, kuriuos vargina žarnyno nepraeinamumas.

Sėjamojo lino sėklos. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkamos subrendusios sėjamųjų linų sėklos (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais). Linus išrauti, sudžiovinti ir nukulti, kad išbyrėtų sėklos. Preparatams naudojamos maltos sėklos, sveikos ir iš sėklų spaustas aliejus.

Sėmenų nuoviro paruošimas. Į stiklinę karšto vandens įberti vieną arbatinį šaukštelį linų sėklų. Šiek tiek palaikyti ir išgerti prieš miegą. Nuoviras padeda kamuojamiems vidurių užkietėjimo.

Sėmenų ir kitų vaistažolių nuoviras sergant cukriniu diabetu. Reikės: mėlynių lapų, pupelių ankščių su išimtomis sėklomis, linų sėmenų ir avižų šiaudų. Stikline karšto vandens užpilti po tris šaukštus išvardytų vaistažolių, pavirti 10 minučių ir atvėsinti. Vartoti 3 kartus per dieną, po penktadalį stiklinės.

Sėmenų kompreso paruošimas. Stikline verdančio vandens užpilti porą šimtų gramų linų sėmenų, pamaišyti ir pusvalandį palaikyti. Gautą masę suvynioti į marlę ir uždėti ant pažeistos odos (furunkulų, nudegimų, nušalimų).

Iš linų sėmenų gali būti spaudžiamas aliejus.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.