Ubistesin forte

0
+0 -0

Gamintojas: 3M Deutschland GmbH
Veiklioji medžiaga: Artikainas, Epinefrinas
Grupė: Nervų sistemai, Receptiniai

Šis vaistinis preparatas vartojamas vietinei anestezijai (infiltracinei ir laidinei nejautrai) odontologijoje.

Ubistesin forte ypač tinkamas vartoti komplikuotų chirurginių intervencijų metu, kuomet reikalinga ilgesnė anestezija.

Ubistesin forte. Vartojimas

Visuomet reikia vartoti mažiausią tirpalo kiekį, sukeliantį efektyvią nejautrą.

Traukiant viršutinį dantį paprastai pakanka suleisti 1,7 ml Ubistesin forte skausmingų injekcijų į gomurį daryti nereikia. Traukiant kelis gretimus dantis, galima sumažinti vienam dančiui skirtą vaisto dozę.

Jei reikia atlikti dantenų inciziją arba jas susiūti, atliekamos injekcijos į gomurį, maždaug po 0,1 ml kiekvienam dūriui.

Traukiant apatinius kaplius, infiltracinei nejautrai vienam dančiui dažniausiai pakanka 1,7 ml Ubistesin forte. Pavieniais atvejais gali prireikti papildomai suleisti 1-1,7 ml vaisto į skruosto gleivinę. Retais atvejais vaistas leidžiamas į apatinio žandikaulio angą (foramen mandibulare).

Prieš dedant karūnėles atliekant ertmių parengimą bei dantų šlifavimą švirkščiamos vestibuliarinės injekcijos po 0,5-1,7 ml Ubistesin forte kiekvienam dančiui.

Gydant apatinius krūminius dantis turi būti atliekama laidinė nejautra.

Vaikams, kurių kūno masė yra apie 20-30 kg, paprastai pakanka 0,25-1 ml vaisto, 30-45 kg sveriantiems vaikams – 0,5-2 ml.

Ubistesin forte neturėtų būti vartojamas jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams.

Vyresnio amžiaus pacientams, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir mažesnio pasiskirstymo tūrio, Ubistesin forte koncentracija plazmoje gali padidėti. Ubistesin forte kaupimosi rizika dažniausiai gali pasireikšti dėl pakartotino jo vartojimo (vėlesnių injekcijų). Panašus poveikis gali pasireikšti esant prastai bendrai paciento būklei bei sunkiam kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimui (taip pat žr. skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”). Visais šiais atvejais rekomenduojama vartoti mažesnę vaisto dozę (mažiausią dozę, sukeliančią pakankamą nejautrą).

Pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis (krūtinės angina [skausmas už krūtinkaulio], arterioskleroze [arterijų elastingumo sumažėjimas]), taip pat reikia sumažinti Ubistesin forte dozę (taip pat žr. skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Maksimali rekomenduojama dozė:

Suaugusiems žmonėms:

Maksimali artikaino dozė sveikiems suaugusiems žmonėms yra 7 mg/kg kūno svorio (500 mg 70 kg sveriančiam asmeniui), tai atitinka 12,5 ml Ubistesin forte.

Maksimali dozė yra 0,175 ml tirpalo /kg kūno svorio.

Vaikams:

Injekuojamo vaisto kiekis turi būti nustatomas pagal vaiko amžių ir svorį bei operacijos apimtį. Negalima viršyti 7 mg artikaino /kg kūno svorio vaisto dozės (0,175 ml Ubistesin forte /kg kūno svorio).

Taip pat galima vartoti Ubistesin, jis labiau tinkamas atliekant trumpalaikes procedūras ir (arba ) nesant stipraus kraujavimo į operacinį lauką rizikai.

Vartojimo metodas

Injekuoti į audinius, infiltruojant nervų galūnėles ir nervų šakas (audinių infiltracija), arba šalia nervinių kamienų ar dantų nervų (nervo blokada).

VARTOJAMAS TIK DANTŲ ANESTEZIJAI.

Siekiant išvengti atsitiktinio vaisto injekavimo į kraujagyslę, aspiracijos kontrolę reikia atlikti mažiausiai dviejose plokštumose (pasukant adatą 180° kampu), kadangi tik patraukus švirkšto stūmoklį ir negavus kraujo dar negalima atmesti atsitiktinio ir nepastebėto adatos patekimo į kraujagyslę.

Vaistą reikia leisti ne greičiau kaip 0,5 ml per 15 s, t.y. 1užtaisą per minutę.

Didelių sisteminio pobūdžio reakcijų, kurias gali sukelti atsitiktinis vaisto suleidimas į kraujagyslę daugeliu atvejų galima išvengti laikantis tam tikros injekcijos technikos: po aspiracijos lėtai suleisti 0,1-0,2 ml vaisto ir ne anksčiau, kaip praėjus 20-30 sekundžių, lėtai suleisti likusį vaistą.

Vaisto iš atidarytos karpulės negalima leisti kitam ligoniui.

Vaisto likučius reikia nukenksminti.

Pavartojus per didelę Ubistesin forte dozę

Šalutinis vaisto poveikis (rodantis labai didelę lokalaus poveikio anestetiko koncentraciją kraujyje) gali pasireikšti arba iš karto, atsitiktinai sušvirkštus vaisto į kraujagyslę ar padidėjus vaisto rezorbcijai, pvz., esant audinio, į kurį švirkščiamas vaistas, uždegimui arba ypač gerai jo vaskuliarizacijai, arba vėliau dėl tikrojo vaisto perdozavimo (jeigu buvo suleista per daug anestetiko tirpalo). Pastaruoju atveju šalutinis vaisto poveikis pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomais ir (arba) kraujagyslinėmis reakcijomis.

Simptomai, sukelti veikliosios medžiagos artikaino:

Lengvi nervų sistemos sutrikimų simptomai yra metalo skonis burnoje, spengimas ausyse, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, neramumas, nerimas, pradžioje - padažnėjęs kvėpavimo dažnis. Sunkesni simptomai yra mieguistumas, sąmonės sutrikimas, tremoras (ritmiški besikaitaliojantys judesiai), raumenų traukuliai, toniniai ir kloniniai traukuliai, koma bei centrinis kvėpavimo paralyžius (sunkus kvėpavimo sutrikimas).

Sunkios šalutinės kraujagyslinės reakcijos pasireiškia kraujospūdžio kritimu, širdies laidumo sutrikimu, bradikardija (retas širdies susitraukimų dažnis), širdies sustojimu.

Simptomai, sukelti kraujagysles sutraukiančio adrenalino:

Širdies kraujagyslių sistemos simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, širdies dažnio padidėjimas, migrenos tipo galvos skausmas, kraujo spaudimo padidėjimas, krūtinės anginos simptomai (skausmas už krūtinkaulio), tachikardija (pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis), tachikardiniai ritmo sutrikimai (nereguliari ir pagreitėjusi širdies veikla), širdies sustojimas.

Pasireiškus kelioms komplikacijoms arba šalutiniam poveikiui gali būti maskuojamas klinikinis vaizdas.

Gydymas

Pasireiškus šalutiniam poveikiui lokalaus anestetiko vartojimą reikia nutraukti.

Pagrindinės priemonės:

Diagnostinės (kvėpavimo, kraujotakos, sąmonės), gyvybinių kvėpavimo ir kraujotakos funkcijų atstatymas ir palaikymas, deguonies inhaliacijų skyrimas, venos punkcija.

Specialiosios priemonės

Hipertenzija: viršutinės kūno dalies pakėlimas, jei reikia – po liežuviu dedama nifedipino.

Traukuliai: saugoti pacientą nuo galimų susižeidimų, jei reikia, į veną leidžiama benzodiazepinų (pvz., diazepamo).

Hipotenzija: horizontali kūno padėtis, jei reikia, į veną leidžiama elektrolitų tirpalo, kraujagysles sutraukiančių vaistų (pvz., etilefrino į veną).

Bradikardija: į veną leidžiama atropino.

Anafilaksinis šokas: iškviečiamas reanimatologas, per tą laiką - šokinė kūno padėtis, didelės apimties elektrolitų tirpalo infuzija, jei reikia į veną leidžiama adrenalino, kortizono.

Širdies sustojimas: nedelsiant taikomas širdies bei plaučių funkcijų atstatymas, iškviečiamas reanimatologas.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *