Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai
Vaistinė taukė (lotyniškai Symphytum officinale) – tai agurklinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 100 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Taukė turi juodas (baltu vidumi), storas, gleivėtas, ilgas bei gausiai išsišakojusias šaknis. Augalo šakniastiebis taip pat juodas, storas, iš jo išauga vertikalios padėties, tuščiaviduris, gausiai išsišakojęs ir smulkiais šiurkščiais plaukeliais apaugęs stiebas. Augalo lapai žali, dideli, ovalo formos (primena kiaušinį) ir nusmailėjantys viršūnėse, šiurkščiu paviršiumi. Apatiniai lapai turi kotelius, o viršutiniai ne. Vaistinės taukės žiedai yra violetinės arba baltos spalvos, telkiasi į suktuko formos žiedynus stiebo viršūnėje, vaisius – skeltavaisis, kuris suskyla į keturis tamsius riešutukus. Augalas žydi gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Vaistinė taukė yra plačiai paplitusi visoje Lietuvoje ir dažna. Ji mėgsta drėgnas vietas, derlingas dirvas, todėl gali būti aptinkama patvoriuose, sodybose, drėgnose pievose, dykvietėse, grioviuose.
Veikliosios vaistinės taukės medžiagos: rauginės medžiagos, eterinis aliejus, galinė rūgštis, gleivės, alkaloidai (svarbiausi – laziokarpinas, alantojinas, cinoglisinas), krakmolas, asparaginas, askorbo rūgštis, saponinai, inulinas, dervos, mineralinės medžiagos, konsolidinas.
Gydomųjų savybių turinti vaistinė taukė yra plačiai naudojama liaudies medicinoje. Ji pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, skatina ląstelių atsinaujinimą ir spartina gijimą, todėl yra puikiai tinkama gydyti sunkiai gyjančioms žaizdoms, opoms, pūlingoms odos ligoms (furunkulams, spuogams), sumušimams, burnos gleivinės uždegiminiams procesams malšinti (sergant gingivitu, stomatitu). Augalas sutraukia kraujagysles, todėl tinkamas kraujavimui iš nosies stabdyti.
Vaistinės taukės preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiems onkologinėmis ligomis, turintiems užterštų žaizdų (negalima ant jų tepti taukės preparatų).
Lithuanian