triptanai (vartojami nuo migrenos);
depresijai gydyti skirti vaistai, pvz., SNRI, SSRI, tricikliai vaistai arba vaistai, kurių sudėtyje yra ličio;
vaistai, kurių sudėtyje yra antibiotiko linezolido (vartojamo infekcijoms gydyti);
vaistai, kurių sudėtyje yra grįžtamojo poveikio MAOI moklobemido (vartojamo depresijai gydyti);
vaistai, kurių sudėtyje yra sibutramino (vartojamo svoriui mažinti);
vaistai, kurių sudėtyje yra tramadolio (nuo skausmo);
preparatai, kurių sudėtyje yra jonažolių (dar vadinamų Hypericum perforatum; natūralus arba žolinis preparatas, vartojamas lengvai depresijai gydyti);
preparatai, kurių sudėtyje yra triptofano (pvz., vartojami miego sutrikimams ir depresijai gydyti).
Serotonino sindromo požymiai ir simptomai gali apimti kelis iš šių:
neramumas, haliucinacijos, koordinacijos netekimas, greitas širdies plakimas, pakilusi kūno temperatūra, staigūs kraujospūdžio pokyčiai, sustiprėję refleksai, viduriavimas, koma, pykinimas, vėmimas. Jeigu manote, kad jums pasireiškia serotonino sindromas, nedelsdami kreipkitės medicinos pagalbos.
Toliau nurodyti vaistai taip pat gali sąveikauti su Venlafaxine Actavis; juos reikia vartoti atsargiai. Ypač svarbu paminėti gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate vaistus, kurių sudėtyje yra:
ketokonazolo (priešgrybelinis vaistas);
haloperidolio arba risperidono (psichinėms būklėms gydyti);
metoprololio (beta blokatoriaus, vartojamo aukštam kraujospūdžiui ir širdies sutrikimams gydyti).
Venlafaxine Actavis vartojimas su maistu ir gėrimais
Venlafaxine Actavis reikia vartoti su maistu (žr. 3 skyrių „KAIP VARTOTI VENLAFAXINE ACTAVIS“).
Vartodami Venlafaxine Actavis turite vengti vartoti alkoholinius gėrimus.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jei tapote nėščia arba mėginate pastoti, pasakykite gydytojui. Venlafaxine Actavis galima vartoti tik aptarus su gydytoju galimą naudą ir galimą riziką vaisiui.
Jeigu vartojate Venlafaxine Actavis nėštumo laikotarpiu, pasakykite akušerei ir (arba) gydytojui, nes gimusiam kūdikiui gali pasireikšti kai kurie simptomai. Paprastai šie simptomai atsiranda per pirmas 24 valandas po kūdikio gimimo. Vieni iš simptomų gali būti dirglumas, drebulys, suglebę raumenys (hipotonija), nuolatinis verkimas, miego sutrikimai, žindimo ar kvėpavimo sutrikimai. Jeigu Jūsų gimusiam kūdikiui pasireiškia šie simptomai ir Jums neramu dėl to, kreipkitės į gydytoją ir (arba) akušerę, kurie galės jums patarti.
Jei vartojate Venlafaxin Actavis, pasakykite apie tai akušerei ar gydytojui. Tokie vaistai kaip Venlafaxin Actavis, vartojami nėštumo metu, o ypač paskutinius tris nėštumo mėnesius, gali padinti sunkios būklės, vadinamos pastovia naujagimių plautine hipertenzija (simptomai: padažnėjęs kūdikių kvėpavimas ir melsva oda), išsivystymo riziką. Simptomai paprastai atsiranda per pirmas 24 valandas po gimimo. Jei tokie simptomai pasireiškė jūsų kūdikiui, privalote susisiekti su savo akušere ar gydytoju
Venlafaxine Actavis patenka į motinos pieną. Yra poveikio kūdikiui rizika. Todėl turite aptarti šį klausimą su gydytoju; gydytojas nuspręs, ar turite nutraukti žindymą, ar gydymą Venlafaxine Actavis.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Nevairuokite ir nevaldykite jokių prietaisų ar mechanizmų, kol nesužinojote, kaip Venlafaxine Actavis Jus veikia.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Venlafaxine Actavis medžiagas
Venlafaxine Actavis 37,5 mg
Kapsulėse esanti pagalbinė medžiaga raudonasis ponso 4 R (E124) gali sukelti alerginę reakciją.
Venlafaxine Actavis 75 mg
Kapsulėse esanti pagalbinė medžiaga saulėlydžio geltonasis FCF (E110) gali sukelti alerginę reakciją.
Venlafaxine Actavis 150 mg
Kapsulėse esanti pagalbinė medžiaga saulėlydžio geltonasis FCF (E110) gali sukelti alerginę reakciją.
Be to, kapsulėse yra sacharozės. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, pasitarkite su juo prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. KAIP VARTOTI VENLAFAXINE ACTAVIS
Venlafaxine Actavis visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Įprasta rekomenduojama pradinė dozė, gydant depresiją, generalizuotą nerimo sutrikimą ir socialinį nerimo sutrikimą yra 75 mg per parą. Šią dozę gydytojas gali laipsniškai didinti ir, jei reikia, net iki maksimalios 375 mg paros dozės depresijai gydyti. Jei jūs gydotės nuo panikos sutrikimo, gydytojas pradės gydymą nuo mažesnės dozės (37,5 mg) ir po to dozę laipsniškai didins. Didžiausia paros dozė, gydant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinio nerimo sutrikimą ir panikos sutrikimą, yra 225 mg .
Venlafaxine Actavis vartokite kiekvieną dieną maždaug tuo pat metu, ryte arba vakare. Reikia praryti visą kapsulę, užsigeriant skysčiu; jų negalima atidaryti, traiškyti, kramtyti ar tirpinti.
Venlafaxine Actavis reikia vartoti su maistu.
Jei Jūsų kepenų arba inkstų veikla sutrikusi, pasakykite gydytojui, nes galbūt Jums reikės skirti kitą Venlafaxine Actavis dozę.
Nenutraukite Venlafaxine Actavis vartojimo nepasitarę su gydytoju (žr. skyrių „Nustojus vartoti Venlafaxine Actavis“).
Pavartojus per didelę Venlafaxine Actavis dozę
Pavartoję didesnį Venlafaxine Actavis kiekį nei skyrė gydytojas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Galimo perdozavimo simptomai gali būti šie: greitas širdies plakimas, budrumo būklės pokyčiai (nuo mieguistumo iki komos), miglotas matymas, traukuliai arba priepuoliai ir vėmimas.
Pamiršus pavartoti Venlafaxine Actavis
Pamiršę pavartoti dozę, vartokite ją iš karto, kai prisiminsite. Tačiau jeigu netrukus reikės vartoti kitą dozę, praleistos dozės nevartokite ir vartokite tik vieną dozę, kaip įprasta. Per parą nesuvartokite didesnio Venlafaxine Actavis kiekio už Jums skirtą paros kiekį.
Nustojus vartoti Venlafaxine Actavis
Nenustokite vartoti vaisto ir nemažinkite dozės, nepasitarę su gydytoju, net jeigu jaučiatės geriau. Jeigu Jūsų gydytojas mano, kad Jums nebereikia vartoti Venlafaxine Actavis, ji(s) gali paprašyti Jūsų prieš visiškai nutraukiant gydymą pamažu mažinti dozę. Nustatyta, kad nustojus vartoti Venlafaxine Actavis pasireiškia šalutinis poveikis, ypač kai vartojimas nutraukiamas staiga arba dozė sumažinama per greitai. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti tokie simptomai: nuovargis, svaigulys, apsvaigimas, sukimosi pojūtis, galvos skausmas, nemiga, košmarai, burnos sausumas, apetito netekimas, pykinimas, viduriavimas, nervingumas, susijaudinimas, minčių susipainiojimas, spengesys ausyse, dilgsėjimo ar (retai) elektros šoko pojūčiai, silpnumas, prakaitavimas, traukuliai arba į gripą panašūs simptomai.
Jūsų gydytojas patars Jums, kaip reikia laipsniškai nutraukti Venlafaxine Actavis vartojimą. Jeigu Jums pasireiškia bet kuris iš šių arba kiti varginantys simptomai, kreipkitės į gydytoją.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS
Venlafaxine Actavis, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Nesijaudinkite, jei, pavartoję Venlafaxine Actavis, pastebėsite mažas baltas granules ar rutuliukus išmatose. Venlafaxine Actavis kapsulių viduje yra granulių arba mažų baltų rutuliukų, turinčių veikliosios medžiagos venlafaksino. Šios granulės iš kapsulės patenka į virškinamąjį traktą. Kol jos slenka virškinamuoju traktu, venlafaksinas iš lėto atpalaiduojamas. Granulių „apvalkalėlis“ lieka neištirpęs ir pašalinamas su išmatomis. Todėl, net jei išmatose yra granulių, venlafaksino dozė būna absorbuota.
Alerginės reakcijos
Jeigu pasireiškia bent viena iš toliau nurodytų reakcijų, Venlafaxine Actavis nebevartokite. Nedelsdamas pasakykite gydytojui arba vykite į artimiausios ligoninės pirmosios pagalbos skyrių, jei atsiranda:
krūtinės spaudimas, švokštimas, rijimo arba kvėpavimo sutrikimas;
veido, gerklės, plaštakų arba pėdų patinimas;
nervingumas arba nerimas, svaigulys, tvinkčiojimo pojūčiai, staigus odos paraudimas ir (arba) šilumos pojūtis;
sunkus bėrimas, niežulys arba dilgėlinė (paraudusios ar išbalusios odos bėrimas ruplėmis, kurios dažnai niežti).
Sunkus šalutinis poveikis
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, Jums gali būti reikalinga skubi medicininė pagalba:
širdies sutrikimai, pvz., greitas ar nereguliarus širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis;
akių sutrikimai, pvz., miglotas matymas, išsiplėtę vyzdžiai;
nervų sutrikimai: svaigulys, dilgsėjimas, judėjimo sutrikimas, traukuliai ar priepuoliai;
psichikos sutrikimai, pvz., padidėjęs aktyvumas ir euforija;
gydymo nutraukimo simptomai (žr. skyrių „KAIP VARTOTI VENLAFAXINE ACTAVIS“, „Nustojus vartoti Venlafaxine Actavis“).
Viso šalutinio poveikio sąrašas
Šalutinio poveikio dažnis (pasireiškimo tikimybė) skirstomas taip:
Labai dažni
-Pasireiškia daugiau kaip 1 vartotojui iš 10
-
-Dažni
-Pasireiškia 1–10 vartotojų iš 100
-
-Nedažni
-Pasireiškia 1–10 vartotojų iš 1 000
-
-Reti
-Pasireiškia 1–10 vartotojų iš 10 000
-
-Dažnis nežinomas
-Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis
-
-
Kraujo sutrikimai
Nedažni: kraujosruvų atsiradimas; juodos, deguto spalvos išmatos (fekalijos) arba kraujas išmatose, kurie gali rodyti vidinį kraujavimą.
Dažnis nežinomas: sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, padidinantis kraujosruvų atsiradimo arba kraujavimo riziką; kraujo sutrikimai, kurie gali padidinti infekcijos riziką.
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Dažni: svorio mažėjimas, cholesterolio kiekio padidėjimas.
Nedažni: svorio augimas.
Dažnis nežinomas: nežymūs kepenų fermentų kiekio kraujyje pokyčiai; natrio kiekio sumažėjimas kraujyje; niežulys, pageltusi oda ar akys, tamsus šlapimas arba į gripą panašūs simptomai, kurie yra kepenų uždegimo (hepatito) simptomai; konfūzija, per didelis skysčių pasisavinimas (vadinamas SIADH); patologinė pieno gamyba krūtyse.
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni: burnos sausumas, galvos skausmas.
Dažni: nenormalūs sapnai; lytinio potraukio sumažėjimas; svaigulys; raumenų tonuso padidėjimas; nemiga; nervingumas; dilgsėjimas; sedacija; drebulys; minčių susipainiojimas; atsiskyrimo nuo savęs ir tikrovės (arba nuošalumo) pojūtis.
Nedažni: jausmų ar emocijų stoka; haliucinacijos; nevalingas raumenų trūkčiojimas; susijaudinimas; koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimas.
Reti: neramumo pojūtis arba nesugebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti; traukuliai arba priepuoliai; per didelis susijaudinimas arba euforija.
Dažnis nežinomas: aukšta temperatūra su raumenų sustingimu, minčių susipainiojimas arba susijaudinimas ir prakaitavimas arba, jeigu pasireiškia nekontroliuojami mėšlungiški judesiai, tai gali būti sunkių būklių, vadinamų piktybiniu neurolepsiniu sindromu, simptomai; euforiniai jausmai, mieguistumas, nepertraukiamas greitas akių judėjimas, nerangumas, neramumas, girtumo jausmas, prakaitavimas arba raumenų sustingimas, t. y., serotenerginio sindromo simptomai; dezorientacija ir minčių susipainiojimas, dažnai lydimas haliucinacijų (kliedesių); raumenų sustingimas, spazmai ir nevalingi judesiai; mintys apie susižalojimą arba savižudybę, sukimosi pojūtis, agresija.
Regos ir klausos sutrikimai
Dažni: miglotas matymas
Nedažni: pakitęs skonio pojūtis, spengesys ausyse (tinitas).
Dažnis nežinomas: smarkus akių skausmas ir susilpnėjęs arba miglotas matymas.
Širdies ar kraujotakos sutrikimai
Dažni: kraujospūdžio padidėjimas, paraudimas, palpitacijos.
Nedažni: svaigulys (ypač per greitai stojantis), alpulys, greitas širdies plakimas.
Dažnis nežinomas: kraujospūdžio sumažėjimas, nenormalus, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, kuris gali sukelti alpulį.
Kvėpavimo sutrikimai
Dažni: žiovulys.
Dažnis nežinomas: kosulys, švokštimas, dusulys ir aukšta temperatūra, t. y., su baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimu (plaučių eozinofilija) susijusio plaučių uždegimo simptomai.
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai dažni: pykinimas.
Dažni: apetito sumažėjimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas.
Nedažni: dantų griežimas, viduriavimas.
Dažnis nežinomas: smarkūs pilvo ar nugaros skausmai (kurie gali rodyti sunkų virškinimo trakto, kepenų ar kasos sutrikimą).
Odos sutrikimai
Labai dažni: prakaitavimas (įskaitant naktinį prakaitavimą).
Nedažni: bėrimas; nenormalus plaukų slinkimas.
Dažnis nežinomas: odos bėrimas, dėl kurio gali atsirasti sunkios odos pūslės ir lupimasis; niežulys; lengvas bėrimas.
Raumenų sutrikimai
Dažnis nežinomas: nepaaiškinamas raumenų skausmas, jautrumas ar silpnumas (rabdomiolizė).
Šlapimo takų sutrikimai
Dažni: pasunkėjęs šlapinimasis; padažnėjęs šlapinimasis.
Nedažni: nesugebėjimas šlapintis.
Reti: nevalingas šlapinimasis.
Lytinės sistemos sutrikimai
Dažni: nenormali ejakuliacija/orgazmas (vyrams), orgazmo nebuvimas, erekcijos sutrikimas (impotencija); nereguliarios menstruacijos, pvz., pagausėjęs kraujavimas arba pagausėjęs nereguliarus kraujavimas.
Nedažni: nenormalus orgazmas (moterims).
Bendrieji sutrikimai
Dažni: silpnumas (astenija), šiurpulys.
Nedažni:patinimas dėl skysčių susilaikymo, jautrumas saulės šviesai.
Dažnis nežinomas: veido ar liežuvio patinimas, dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas, dažnai su odos bėrimu (tai gali būti sunki alerginė reakcija).
Venlafaxine Actavis kartais sukelia nepageidaujamą poveikį, apie kurį galite nežinoti, pvz., kraujospūdžio padidėjimą arba nenormalų širdies plakimą; nežymius kepenų fermentų, natrio ar cholesterolio kiekio pokyčius kraujyje. Rečiau Venlafaxine Actavis gali sumažinti trombocitų aktyvumą kraujyje, dėl to gali padidėti kraujosruvų atsiradimo ar kraujavimo rizika. Todėl gydytojas gali norėti retkarčiais atlikti kraujo tyrimus, ypač jeigu vartojate Venlafaxine Actavis ilgą laiką.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.