Skrandžio turinio patekimas į stemplę vadinamas gastroezofaginiu refliuksu. Tai natūralus procesas, kuris pasitaiko visiems žmonėms, tačiau vyksta retai ir dažniausiai yra nejuntamas. Tačiau kai skrandžio turinys į stemplę patenka dažnai, o ten užsibūna ilgai, tuomet išsivysto gastroezofaginio refliukso liga (GERL), o pagrindinis jos simptomas yra rėmuo – graužimo, deginimo pojūtis krūtinėje, tiesiai už krūtinkaulio. Skrandį nuo stemplės skiria apatinis stemplės sfinkteris – tai raumenų žiedas, kuris neleidžia skrandžio turiniui patekti į stemplę. Susilpnėjusi šio sfinkterio veikla ir yra pagrindinė GERL priežastis. Yra daugybė veiksnių, kurie didina GERL riziką:
- Nėštumas – jo metu veikia du svarbūs veiksniai – didėja tam tikrų hormonų kiekis moters organizme ir dėl augančio vaisiaus didėja spaudimas pilvo ertmėje. Todėl rėmuo būna ryškiausias paskutinį nėštumo trimestrą, o po gimdymo simptomai beveik visada praeina.
- Padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje dėl viršsvorio ar fizinio darbo iškart po valgio, ypač pasilenkus, taip pat padidėjęs spaudimas pačiame skrandyje dėl skrandžio perpildymo.
- Diafragmos išvarža. Diafragma yra raumuo, kuris skiria krūtinės ir pilvo ertmes. Normaliu atveju diafragma padeda sulaikyti rūgščių kilimą į stemplę. Tačiau kartais viršutinė skrandžio dalis pakyla virš diafragmos ir patenka krūtinės ertmę – įvyksta diafragmos išvarža. Tokiu atveju šis natūralus barjeras prarandamas ir rūgštys lengviau patenka į stemplę.
- Stresas. Dėl streso skrandyje gamina daugiau druskos rūgšties, be to, silpnėja apatinio stemplės sfinkterio tonusas.
- Tam tikri maisto produktai – riebus ar keptas maistas, šokoladas, citrusiniai vaisiai (pvz. apelsinai, citrinos), arbata, kava, alkoholiniai bei gazuoti gėrimai. Taip pat svarbūs ir maitinimosi ypatumai – persivalgymas, valgymas prieš miegą ar pogulis iškart po valgio.
- Rūkymas.
- Kai kurių medikamentų vartojimas