Abortai Lietuvoje ir užsienyje

Lietuvoje abortai legalizuoti dar priklausant Sovietų Sąjungai, beveik prieš 60 metų. Nors jų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau tarp politikų vis netyla diskusijos dėl abortus draudžiančio įstatymo įgyvendinimo. Pasidomėjome, kokia tikroji abortų situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Straipsnyje rasite ir pasaulio žemėlapį, nuspalvintą pagal skirtingose šalyse priimtus abortų įstatymus.

Matyt, daugelis abortą supranta kaip reiškinį, kai moteris savo noru apsisprendžia nutraukti nėštumą. Vis dėlto abortas gali būti ir nelauktas persileidimas. Taigi abortas – tai nėštumo nutrūkimas, kai nėščioji netenka vaisiaus iki 22 nėštumo savaitės arba kai vaisius gimsta negyvas ir mažesnis nei 500 g svorio ir 25 cm dydžio.

Dažniausiai moteris nuo aborto atgraso ne procedūros kaina, o baimė dėl galimų pasekmių – fizinių ir psichologinių. Manoma, kad abortas gali turėti įtakos tolimesniems nėštumams – ypač, jeigu jis atliekamas dar niekada negimdžiusiai moteriai. Jeigu ši procedūra taikyta ne kartą, ateityje gali būti sunku susilaukti vaikelio:

• galimi persileidimai,
• sveikatos problemos išnešiojant kūdikį,
• ankstyvas gimdymas ir kt.

Mažiau pavojingas būdas siekiant išvengti nėštumo – kontraceptinės tabletės, vartojamos po nesaugaus lytinio akto. Didelis hormonų ir kitų medžiagų kiekis per 48 valandas nuo apvaisinimo gali sunaikinti užsimezgusį vaisių. Procedūra neskausminga. Tokios tabletės kainuoja apie 50 Lt, tačiau gydytojai taip pat nerekomenduoja jomis piktnaudžiauti.

Didelis hormonų kiekis labai išbalansuoja moters organizmą, sutrikdo menstruacijų ciklą, paveikia imuninę sistemą. Be to, per vėlai išgerta kontraceptinė tabletė gali sukelti negimdinį nėštumą, kuris ne iš karto pastebimas ir labai pavojingas moters sveikatai bei gyvybei.

Abortai Lietuvoje

„Bene didžiausias abortų skaičius Lietuvoje buvo pasiektas 1990 m. – 50 tūkst.“ Statistikos departamento duomenimis, moters sprendimu arba dėl medikų rekomendacijų Lietuvoje 2011–2012 m. kasmet atlikta maždaug po 5–6 tūkst. abortų, 2010 m. – apie 11 tūkst., 2006 m. – apie 15 tūkst. Bene didžiausias abortų skaičius Lietuvoje buvo pasiektas 1990 m. – 50 tūkst.

Lietuvoje aborto kaina svyruoja nuo 150 iki 200 litų, priklausomai nuo to, ar taikoma bendroji nejautra (narkozė). Vaisiaus nutraukimas motinos noru galimas iki 12 nėštumo savaitės. Jeigu kyla grėsmė motinos sveikatai, abortas taikomas ir vėlesniais nėštumo mėnesiais. Abortas nemokamai atliekamas tada, kai dėl rizikos nėščiajai arba įtariamo mirtino apsigimimo jį rekomenduoja gydytojai.

Abortai pasaulyje
 

Pasaulyje nuolat vyksta diskusijos dėl abortų etiškumo. Kai kuriose šalyse abortai draudžiami, nes tai prieštarauja religiniams ir etiniams įsitikinimams, kitur – dėl politinių ir nacionalinių tos valstybės sprendimų, siekiant išlaikyti gyventojų skaičių, kontroliuoti tam tikrus gyventojų pasirinkimus. Lietuvoje taip pat nuolat svarstomas abortų draudimo klausimas.

Vienas ryškiausių abortų draudimo pavyzdžių, turėjusių neigiamų pasekmių, ‒ Rumunijos atvejis. 1966‒1990 m. šalyje buvo uždrausti abortai ir kontraceptinės priemonės, nes diktatorius Nicolae’jus Ceausescu per dvidešimtmetį siekė įgyvendinti tokį planą: padidinti gyventojų skaičių beveik dvigubai – nuo 23 iki 40 mln. Tačiau draudimo pasekmės buvo kitokios nei tikėtasi: populiacija neišaugo tiek, kiek buvo planuota, o abortai būdavo atliekami ir toliau – nelegaliai, sukeliant moterims įvairias infekcijas, ligas, dažnai – mirtį.

2007 m. pasirodė Cristiano Mungiu filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“, kuris buvo apdovanotas Kanų kino festivalio Auksinės palmės šakele, taip pat gavo daugybę kitų apdovanojimų. Jame vaizduojamas jaunos studentės gyvenimas Rumunijoje, mėginant nelegaliai pasidaryti abortą.

Šiek tiek griežtesnė abortų kontrolė taikoma Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tačiau šiose šalyse abortų skaičius itin mažas, o nelegalių nėštumo nutraukimo atvejų registruojama nedaug.

Lenkijoje galioja itin griežta nėštumo nutraukimo kontrolė. Manoma, kad čia kasmet atliekama apie 80–200 tūkst. nelegalių abortų. Moterys, kurios bijo rizikuoti sveikata ir nenori procedūros nelegaliai atlikti savo šalyje, dažnai nėštumą nutraukia  užsienio ligoninėse (maždaug 10–15 proc. visų abortų).

Abortai šiuo metu draudžiami beveik visoje Afrikoje (išskyrus Pietų Afriką, Tuniso Respubliką), Čilėje ir didesnėje Pietų Amerikos dalyje, Lotynų Amerikoje.