Kai karšta vasaros diena „padovanoja“ peršalimą

Liepos 11, 2017 | L.Rimgailė
+11
+11 -0

Ne paslaptis, jog lietuviškos vasaros dažnai pasižymi tvankiais orais, o po jų – lietumi su žaibais ir audromis. Toks oras – ne itin palankus mūsų organizmui: karštą dieną, norėdami atsivėdinti, išgeriame šalto gėrimo ir štai, atsiranda gerklės skausmas, vėdiname patalpas, darome skersvėjus ir net nepajaučiame, kaip mus supučia – prasideda karščiavimas, kosulys…

O kur dar tas modernus gyvenimas ir visi jo palengvinimo atributai – kondicionieriai, lauko baseinai, kurie taip pat gali sukelti aibę įvairių sveikatos sutrikimų….Taigi, šįkart apie tai, kaip būtų galima išvengti visų šių nemalonių sveikatos sutrikimų, peršalimo.

 

Kodėl net ir vasaros metu mus gali varginti peršalimas?

Atrodo, vasarą mūsų imunitetas turėtų būti stiprus, nes valgome daug vaisių ir daržovių, daugiau judame, tačiau imunitetui grėsmę vasaros metu ima kelti kiti dalykai.

Būtent vasaros metu virusinės infekcijos paplitimas suintensyvėja dėl to, jog susikuriame sau tokią aplinką, kurioje yra nuolatiniai temperatūros svyravimai. Pavyzdžiui, stengiamės, kad biuro patalpoje būtų kondicionierius ir vidaus aplinkoje oro temperatūra būtų apie 18-20 laipsnių, tačiau vos tik išeiname į lauką pajaučiame, jog ten – labai šilta – 25 laipsniai šilumos, o kartais net daugiau.

Mūsų kūnas kaip mat gali sureaguoti į tokius kardinalius oro temperatūros pokyčius: atsiranda sloga, gali pradėti skaudėti gerklę, pakilti temperatūra…Tuomet padėti gali jau tik vaistai nuo slogos ar vaistai nuo temperatūros, bet ir ramybė, poilsis ir kantrybė.

Tad, kad net ir vasaros metu nereikėtų gydytis peršalimo ligų, nepamirškite kondicionieriumi naudotis atsargiai ir apgalvotai. Atsiminkite, jog temperatūrų skirtumai tarp lauko ir vidaus aplinkos neturėtų būti dideli, pavyzdžiui, viduje geriausia palaikyti 23 laipsnių temperatūrą, tokiu būdu savo organizmui nesuteiksite šoko vos tik išeisite į lauką.

"Atsiminkite, jog temperatūrų skirtumai tarp lauko ir vidaus aplinkos neturėtų būti dideli"

Virusinės ir bakterinės infekcijos vasaros metu: kaip atpažinti?

Viena iš dažniausių vasaros peršalimo priežasčių yra virusinė infekcija. Tiesa, pasitaiko ir bakterinio tipo infekcijų. Klausimas, kaip jas atpažinti?

Virusinė infekcija tęsiasi trumpiau nei bakterinė infekcija. Jos simptomai dažnai būna tokie kaip sloga, sausas kosulys, šaltkrėtis, gerklės skausmas, raumenų skausmas.

Bakterinė infekcija tęsiasi ilgiau, gali trukti daugiau nei dvi savaites, žmogų vargina dažnas kosulys, sloga, aukšta temperatūra.

 

Maudynės karštą vasaros dieną ežere ne visiems baigiasi gerai

„Su draugų kompanija savaitgaliui išvykome prie Vištyčio ežero. Viskas būtų lyg ir puiku, jei ne faktas, jog mano sužadėtinis peršalo.Net keista, kaip taip galima peršalti vasarą, bet pasirodo, galima“, – rašė viena jauna moteris socialiniame forume, klausdama patarimų, kaip kuo greičiau būtų galima išgydyti tą netikėtą peršalimą. Atsakymas į jos klausimą buvo paprastas  – vaistais.

Be to, kiekvienas turėtų žinoti, jog vasarą, pasėdėjus ant šaltos žemės, nesunku tokiu būdu „pasigauti“ šlapimo takų infekciją. Kartais skundžiamasi, jog vargina šlapimo sutrikimai, karščiavimas –  visi šie simptomai gali rodyti, jog Jums atsirado šlapimo takų infekcija. Vyrai, kurie ilgai sėdi ant šalto paviršiaus, rizikuoja susirgti prostatos uždegimu – prostatitu.

Prostatos hiperplazija – dažna vyresnio amžiaus vyrų nepiktybinė liga, kuri sukelia daug nepageidaujamų reiškinių: šlapimo susilaikymą, lytinės funkcijos sutrikimus, dažną šlapinimąsi nakties metu. Žodis „hiperplazija“ reiškia, kad prostatą sudarančių mikroskopinių struktūrų, paprasčiau sakant...

Plačiau:

Gerybinė prostatos hiperplazija ir TURP. Kas tai?

Kodėl būtina gydyti peršalimo simptomus?

Visiems yra gerai žinoma, jog peršalus vargina gausybė pačių nemaloniausių simptomų: skauda gerklę, atsiranda kosulys, galvos skausmas, sloga, kartais net ir karščiavimas. Be viso to žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, jis tampa mieguistas.

Kartais yra sakoma, jog ligą peršalimą galima „išgulėti“ t.y. jis pats savaime gali praeiti ir į gydytojus kreiptis tik tuomet, kai jis išties ilgai nepraeina, t.y. maždaug po kelių savaičių.  Tačiau į pirmuosius peršalimo simptomus – slogą, kosulį, gerklės skausmą – reikėtų reaguoti, nes negydomo peršalimo komplikacijos gali būti išties labai rimtos.

Pavyzdžiui, kuomet vargina vienas iš peršalimo simptomų – sloga, būtina laiku ją išsigyti dėl to, jog išvengtume sinusito. Tad vaistai nuo slogos gali būti puiki priemonė, kuri padės išvengti negydomos slogos komplikacijų.

Vasara – puikus metų laikas džiaugtis saule, jūra, ežerais ir ledais, tačiau visada atsiminkite, kad tokie džiaugsmai, neatsargiai jais mėgaujantis, gali „padovanoti“ ir tam tikrus sveikatos sutrikimus.

 

L.Rimgailė

 

+11
+11 -0
  • Šlapimo nelaikymas
  • Alerginė sloga
  • Sloga ūminė
  • Sloga lėtinė
  • Šlapimo pūslės uždegimas
  • Šlapimo pūslė
  • Šlapimo skatinimas
  • Šlapimo takų infekcinės ligos
  • Šlapimas
  • Šlapimo nelaikymo gydymas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *