Kaip apsisaugoti nuo pavojingų paslydimų

Vasario 06, 2019 | Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Žiemiškas Lietuvos oras – labai permainingas. Vieną dieną gali lyti, o kitą  jau negailestingai šalti. Tokie temperatūros pokyčiai kartais tampa itin pavojingi ir vairuojantiems, ir pėstiesiems. Medikai pagal orų prognozes jau gali nuspėti, kad ateinanti darbo pamaina gali tapti kur kas sudėtingesnė, nei bet kada  – į skubios pagalbos skyrius suplūsta dėl slidžios dangos įvairias traumas patyrę pacientai. Žiemą ypatingai daug darbo turi gydytojai traumatologai, mat įvairūs minkštųjų audinių sumušimai ar nubrozdinimai, sąnarių išnirimai ar sausgyslių patempimai bei kaulų lūžiai šaltuoju metų sezonu pasitaiko itin dažnai. 


Pasilikus namuose paslydimo rizika sumažėja

Orų prognozės – ne šiaip sau. Jomis bent šiek tiek domėtis verta kiekvieną dieną. Jei prognozuojamas pavojingas plikledis, tuomet saugiausia likti namuose.

Senyvo amžiaus pacientams savo dienotvarkę pakoreguoti tiesiog būtina – jų traumų rizika itin išauga ne tik dėl trapesnių kaulų, bet ir dėl sulėtėjusios reakcijos, pakitusios dėmesio koncentracijos. Didžiąją dalį traumų paslydus patiria būtent vyresnio amžiaus pacientai, todėl jiems patariama niekur neiti tol, kol dangos padengtos ledu.

Jei išeiti vis dėlto reikia

Dauguma žmonių savo planų dėl plikledžio keisti negali, tačiau yra keletas paprastų patarimų, padedančių sumažinti pavojingų paslydimų riziką.

Reikėtų rinktis kuo saugesnį kelionės maršrutą – įvertinti, kurie šaligatviai dažniau barstomi ir akyliau prižiūrimi. Kelionei būtina pasilikti daugiau laiko, nes skubėjimas padidina riziką pargriūti. Lipant laiptais reikia ypatingo atsargumo – verta prieš tai pasitikrinti dangos slidumą, lipti prisilaikant turėklais ar kuo arčiau sienos (jei turėklų nėra). Apsnigti laiptai itin pavojingi, nes po sniegu gali būti nematomas ledo sluoksnis.

Būtina suprasti, kad svarbiausia neskubėti. Ypatingo atsargumo reikia kertant gatves. Rekomenduojama žengti pilna pėda, šiek tiek palinkus į priekį. Patariama judėti lėtesniais ir mažesniais žingsniais. Jeigu yra galimybė, slidžiu paviršiumi galima atsargiai čiuožti. Būtina atsiminti, kad rankos padeda išsaugoti pusiausvyrą, todėl nereikėtų jų slėpti kišenėse. Įvairių daiktų nešimas gali taip pat turėti neigiamos įtakos pusiausvyrai, o ji judant slidžiomis dangomis yra itin svarbi. Nuo stipresnių sumušimų padeda ir storesnė apranga, todėl šaltuoju metų laiku drabužius verta sluoksniuoti ne vien dėl šilumos. 

"Sumuštos vietos šaldymas mažina tinimą, slopina skausmą ir ūmaus uždegimo simptomus. Jei reikia, papildomai galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pavyzdžiui, Dolmen, kurio sudėtyje yra deksketoprofeno trometamolio druskos)..."

Svarbi tinkama avalynė ir kitos priemonės

Labai svarbi saugi ir slidžioms dangoms pritaikyta avalynė. Aukštakulniai tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas. Prieš avint bet kokią avalynę rekomenduojama įsitikinti, ar batų padai neslysta ir yra pritaikyti žiemiškiems orams. Galima įsigyti specialių priemonių, padedančių sumažinti paslydimo riziką – jos tvirtinasi prie batų, padeda jiems geriau sukibti su apledėjusia danga. Senyvi pacientai gali pasitelkti specialias lazdeles, vaikštynes ir kitas pagalbines priemones. Jokiais būdais nereikėtų gėdytis papildomų apsaugos priemonių – jos tikrai gali praversti ir reikšmingai sumažinti labai sunkių traumų riziką.

Net ir pasiekus kelionės tikslą reikia būti atsargiam

Reikėtų suprasti, kad įėjus į patalpą paslydimo rizika nesumažėja, kartais ji netgi padidėja, ypatingai jei batų padai šlapi. Dėl šios priežasties reikia stengtis nusausinti padus, juos kruopščiai nusivalant į gerai drėgmę sugeriantį kilimėlį. Reikia paisyti ir perspėjimų – jei grindys neseniai išvalytos, jos gali būti slidžios, todėl patariama sulėtinti tempą. Budrumas turėtų būti išlaikomas visur ir visada, mat daugiausiai traumų įvyksta dėl neapdairumo.

Ką daryti paslydus ir susižalojus

Paslydus dažnai tiesiog susimušama. Jei nėra atviros žaizdos ar nepastebima, kad deformavosi sutrenkta galūnė, tuomet patariama nedelsiant sumuštą vietą šaldyti ledo kompresu. Sumuštos vietos šaldymas mažina tinimą, slopina skausmą ir ūmaus uždegimo simptomus. Jei reikia, papildomai galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pavyzdžiui, Dolmen, kurio sudėtyje yra deksketoprofeno trometamolio druskos) – jie padės sumažinti skausmą, slopins uždegiminius procesus. Sumuštą vietą reikia saugoti ir ūmus uždegimas turėtų praeiti per 3 paras.

Jei sumuštos vietos patinimas nepraeina ar nesumažėja per 2-3 paras, jei skausmas itin didelis (ypač jei jis paaštrėja judinant galūnę), jei sąnario ar kaulų forma deformavosi arba  galūnės pajudinti netgi neįmanoma, tuomet patariama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, nes tai gali būti sąnario išnirimo arba kaulų lūžių simptomai. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Atėjus šaltajam metų laikui ženkliai padaugėja nelaimingų atsitikimų – griuvimų, paslydimų, kritimų. Gerai, jei atsiperkama nedidele kraujosruva (mėlyne) arba lengvu sumušimu, bet jei nutinka kažkas rimčiau? Kiekvienam reikėtų žinoti, kaip įvertinti patirtą traumą ir kaip į ją reaguoti. Nuo pažeidimo sunkumo ir pobūdžio priklauso tai, kokia pirmoji pagalba turi būti suteikiama ir kokių veiksmų toliau reikia imtis.

Plačiau:

Dažniausiai patiriamos traumos ir pirmoji pagalba
0
+0 -0
  • Kaulų lūžiai
  • Traumatologai
  • Skausmas
  • Sumušimai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *