Menopauzė – reiškmignas įvykis kiekvienos moters gyvenime. Menopauzės metu vyksta svarbūs pokyčiai moters organizme, todėl ji gali jausti įvairius fizinius ir emocinius simptomus. Kokie požymiai signalizuoja apie menopauzės pradžią ir kada prireikia gydymo?
Menopauzė neateina staiga
Menopauzė yra antroji klimakso stadija, o periodas prieš menopauzę vadinamas perimenopauze. Šios stadijos metu vyskta palaipsniai organizmo pokyčiai, būdingi hormonų kiekio svyravimai. Šie svyravimai dažniausiai ir sukelia būdingus menopauzės požymius. Perimenopauzė prasideda moterims sulaukus 40-50 metų. Perimenopauzę galima būtų vadinti menopauzės pradžia. Prasidėjus perimenopauzei moters organizme pamažu mažėja hormono estrogeno, sutrinka menstruacijų ciklas. Menstruacijos gali būti nereguliarios, tarpai tarp jų gali būti tiek dvi savaitės, tiek du – keturi mėnesiai. Artėjant menopauzei šie tarpai vis didėja. Kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių vadinasi atėjo menopauzė.
Menopauzės metu dažnai naudingas gali būti ne medikamentinis gydymas, o gyvenimo būdo pokyčiai ir psichologinė pagalba.
Kokius požymius galite jausti prieš menopauzę ir jai atėjus
Perimenopauzės metu moteris gali pradėti jausti tam tikrus simptomus, kurie rodo, kad artėja menopauzė. Periodas nuo simptomų pradžios iki menopauzės gali trukti kelis metus. Šie menopauzės požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai, o kartais moteris jų išvis nepastebi. Taigi kokie požymiai dažniausi?
Karščio bangos – vienas dažniausių menopauzės požymių. Karščio bangas moterys apibūdina kaip staigų karščio pojūtį sklindanti po visa kūną, sukeliantį paraudimą veido ir krūtinės srityse. Šis požymis, kai kurioms moterims gali pasireikšti visai nežymiai, tačiau jei estrogeno kiekis mažėja greitai, šis simptomas gali varginti dažnai ir būti labai stiprus.
Naktinis prakaitavimas – sukeliamas karščio bangų ir dažnai varginantis simptomas. Išpylus karščiui gausiai prakaituojama, gali pagreitėti širdies ritmas, dėl to labai sutrinka nakties miegas. Moteris dėl prasto nakties miego gali negerai jaustis dienos metu, sumažėja jos darbingumas, būdinga prasta nuotaika. Šis simptomas dažniausiai praeina atėjus menopauzei.
 |
„Vertėtų nuolat konsultuotis su medikais, kad jie patvirtintų, jog tai klimakso požymiai, o ne kitų ligų simptomai. Taip pat turėkite omenyje, kad menopauzė amžinai nesitęsia.” Plačiau apie menopauzę skaitykite: |
Seksualinio potraukio sumažėjimas. Šis požymis pasireiškia tiek dėl fizinių, tiek emocinių ir psichologinių pokyčių moters organizme. Keičiantis hormonų kiekiui, kurie be kitų funkcijų lemia ir seksualinę sveikatą, moteris gali jausti sumažėjusį seksualinį potraukį. Potraukio sumažėjimą taip pat gali lemti nuovargis, stresas, nuotaikų svyravimai, nepasitikėjimas savo seksualumu.
Makšties sausumas – mažėjant estrogenų kiekiui, sutrinka natūralių gleivių, kurios drėkina makštį išsiskyrimas. Šie pokyčiai gali sukelti perštėjimo, deginimo, niežėjimo pojūtį, galimas skausmas lytinių santykių metu.
Kraujospūdžio pokyčiai – gali sukelti galvos skaumus ir galvos svaigimą.
Šie fiziniai menopauzės požymiai gali sukelti nuotaikų svyravimus, nuovargį, moteris gali justi susierzinimą be aiškios priežasties. Fiziologiniai organizmo pokyčiai gali lemti moters nepasitikėjimą savimi ir savo išvaizda.
Lithuanian