Žmogaus papilomos virusas. Pavojai ir profilaktikos priemonės

Liepos 07, 2014
+13
+14 -1

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, o tai antrasis dažniausiai pasitaikantis vėžinis moterų susirgimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 m. buvo užfiksuota 529 000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 274 000 mirčių dėl šio susirgimo. Daugiau nei 85 % mirčių dėl gimdos kaklelio vėžio pasitaiko besivystančiose šalyse. Kai kurie ŽPV tipai gali būti pavojingi ir vyrams, nes ŽPV susijęs ir su kitų lokalizacijų vėžiniais susirgimais. 

Žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV) – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai virusas gyvuoja organizme nesukeldamas jokių simptomų, bet ilgainiui, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, gali pažeisti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemos gleivinę. Taip pat galimi ikivėžiniai ar vėžiniai audinių pažeidimai. 

„Net 99 % gimdos kaklelio vėžio atvejų sietini su ŽPV infekcija.“Žinoma daugiau kaip šimtas įvairių ŽPV tipų. ŽPV gali būti skirstomi į mažos onkogeninės rizikos tipus (ŽPV 6, 11 ir kt.) ir didelės onkogeninės rizikos tipus (ŽPV 16, 18 ir kt.). Pirmieji susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklės, lytinių organų gleivinės papilomomis ir odos karpomis. Didelės onkogeninės rizikos tipai susiję su minėtų lokalizacijų vėžiu. Atlikus išsamius mokslinius tyrimus, nustatytas ir įrodytas aiškus ryšys tarp ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio. Net 99 % gimdos kaklelio vėžio atvejų sietini su ŽPV infekcija. 

Infekcijos šaltinis ‒ žmogus, tad užsikrečiama nuo kito žmogaus, dažniausiai lytinių santykių metu. Nedidelės odos ir gleivinių traumos sudaro sąlygas patekti infekcijai į organizmą ir jame gyvuoti ilgą laiką. 

Kaip pasireiškia ŽPV infekcija? 

Dažniausiai imuninė sistema sėkmingai kovoja su į organizmą patekusia papilomos viruso infekcija, todėl neatsiranda jokių ligos simptomų. Kitais atvejais žmogaus papilomos viruso infekcijos požymiai pasireiškia priklausomai nuo infekcijos vietos ir viruso tipo. 

Papilomatozė. Tai vienas dažnesnių ŽPV sukeliamų susirgimų, kai susidaro kvėpavimo takų, ypač gerklų, gleivinės papilomų. Jas dažniausiai sukelia 6 ir 11 ŽPV tipai. Tai gerybiniai odos navikai – paprastai nedidelės gleivinės išaugos. 

Kvėpavimo takų papilomatozė ‒ dažniausiai išplitęs susirgimas, prasidedantis ties nosiarykle ar balso stygomis ir besileidžiantis žemyn į bronchus ir plaučius. Ši liga pasireiškia balso užkimimu, kartais net jo netekimu, o vaikams – patologiniu verkimu. Dėl didesnių papilomų gali būti apsunkintas kvėpavimas. Labai retais atvejais papilomos gali supiktybėti, o viena sunkiausių papilomatozės komplikacijų – plaučių plokščiųjų ląstelių vėžys

Kvėpavimo takų papilomatozei būdinga svyruojanti eiga su pagerėjimo ir atkryčio epizodais. Ligos atkryčiai gana neprognozuojami ir gali pasireikšti net po 60 m. trukusio pagerėjimo laikotarpio. ŽPV sukeltos kvėpavimo takų papilomatozės efektyvaus gydymo iki šiol nėra, tačiau daug vilčių šiuo metu dedama į gana naują gydymo metodą ‒ pagalbinę imunoterapiją (imunitetą veikianti terapija). Taip pat naudojami ir chirurginiai metodai (pavyzdžiui, papilomų išgarinimas anglies dioksido lazeriu ir kt.). 

ŽPV žinomas ir kaip karpų sukėlėjasKarpos. ŽPV žinomas ir kaip karpų sukėlėjas. Priklausomai nuo infekcijos lokalizacijos, jų gali atsirasti įvairiose vietose: 

  • lytinių takų gleivinėje,
  • ant delnų ar padų,
  • ant kitų kūno sričių. 

Karpos gali būti įvairiausių pavidalų: plokščios ar iškilios, pavienės ar daugybinės. Jų diametras gali svyruoti nuo 1 iki 10 mm ir daugiau. Dažniausiai odos pažeidimai išnyksta savaime per kelerius metus, tačiau kartais gali išlikti ir ilgiau bei būti atsparūs gydymui. Efektyvių karpų gydymo metodikų yra nemažai. Tai krioterapija (šaltu azotu), naikinimas ultragarsu, karpų naikinimas lazeriu ir kt. 

Genitalijų karpos ir vėžiniai susirgimai. Genitalijų karpų sukėlėjas taip pat yra ŽPV. Paprastai jų atsiranda seksualiai aktyviems suaugusiesiems. Jų randama išorinių lyties organų srityje, o moterims karpų gali rastis ir ant gimdos kaklelio. 

Įrodyta, kad ŽPV glaudžiai susijęs su gimdos kaklelio vėžio išsivystymu. Juo dažniau serga 40–50 m. moterys. Infekuoti ŽVP homoseksualūs ir biseksualūs vyrai dažniau serga analinės srities vėžiu. Genitalijų karpos naikinamos jau minėtais chirurginiais metodais, taip pat jas galima gydyti medikamentais – podofilotoksinu, interferonu. 

Kaip apsisaugoti? 

Užsikrėtus žmogaus papilomos virusu, imuninė sistema nepajėgia jo sunaikinti, todėl virusas lieka organizme. Deja, efektyvių ŽPV infekcijos gydymo priemonių iki šiol nėra sukurta. Todėl vienintelė efektyvi apsauga šiandien ‒ skiepai. 

Paprastai ŽPV infekcija užsikrečiama lytinių santykių metu, tad geriausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo. Optimalus amžius šiam skiepui ‒ 11–13 m. Lietuvoje užregistruotos dvi vakcinos. 

  • Cervarix. Tai dvivalentė vakcina, kurią sudaro 16 ir 18 aukštos onkogeninės rizikos ŽPV tipų antigenai. Skiepijimo kursas yra 3 dozės: 0, 1 ir 6 mėnesiai.
  • Silgard. Tai keturvalentė vakcina, kurią sudaro ne tik 16 ir 18, bet ir 6 bei 11 (mažos onkogeninės rizikos) ŽPV tipų antigenai. Skiepijimo kursas yra 3 dozės: 0, 2 ir 6 mėnesiai. 

Vakcinų veiksmingumas didžiausias tuomet, kai skiepijamos paauglės mergaitės, tačiau jos veiksmingos ir skiepijant vyresnes moteris. Sprendžiant vyresnių nei 30 m. moterų skiepijimo klausimą, rekomenduojama papildoma gydytojo konsultacija ir dažnai – detalesnis moters ištyrimas. 

Labai svarbu pabrėžti, kad ŽPV vakcina ‒ tai tik profilaktinė priemonė, tačiau ne gydymo būdas. Vyrų skiepijimas taip pat aktualus, nes ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų lokalizacijų (burnos, gerklės ir kt.) vėžį. Todėl vakcinos ir žmogaus papilomos viruso infekcijos prevencinės priemonės nepaprastai reikšmingos tiek vyrams, tiek moterims.

+13
+14 -1
  • Žmogaus papilomos viruso infekcija
  • Dermatovenerologai
  • Plaučių vėžys
  • Karpos
  • Gimdos kūno vėžys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.