Paprastojo kaštono žiedai

+3
+3 -0


Grupė: Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastasis kaštonas (lotyniškai Aesculus hippocastanum) – tai kaštoninių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 30 metrų užaugti galintis dekoratyvus medis. Kaštono stiebas labai stambus, skersmuo gali būti net iki 1 metro pločio. Medžio žievė pilkai ruda, senų medžių ji būna smarkiai sueižėjusi ir atsilupusi, o ūgliai labai tvirti. Augalo lapai tamsiai žali, susidarę iš kelių lapelių, viršutinėje dalyje pliki, apatinėje apaugę plaukeliais, gysloti. Lapai gali užaugti iki 20 centimetrų ilgio, rudenį pagelsta. Kaštono žiedai yra baltos spalvos su geltonomis arba rausvomis dėmelėmis, telkiasi į piramidės formos žiedynus. Vaisius – žalia, ovali, didelius dyglius turinti dėžutė. Joje gali būti vienas ar keli apvalūs, blizgūs, lygiu paviršiumi, rudi kaštonai.

Medis dauginasi šakninėmis atžalomis arba sėklomis. Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais, o vaisius subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais.

Lietuvoje kaštonas savaime neauga, bet dažnai sodinamas soduose, parkuose, pakelėse. Mėgsta derlingus dirvožemius.

Veikliosios paprastojo kaštono medžiagos:

– įvairūs vitaminai (B2, B1, B6, B12, C),
– rauginės medžiagos,
– fitosterolis,
– krakmolas,
– cholinas,
– glikozidai (fraksinas, eskulinas),
– mineralinės medžiagos,
– kvercitinas,
– rutinas,
– baltymai,
– folio rūgštis,
– astragalinas,
– pantoteno rūgštis,
– pektinai,
– spireozidas,
– riebaliniai aliejai,
– aminorūgštys,
– saponinas triterpenas,
– escinas,
– izokvercetinas,
– astragalinas.

Turtinga sudėtimi ir gydomosiomis savybėmis pasižymintis paprastasis kaštonas dažnai naudojamas liaudies medicinoje. Augalas pasižymi kraujo krešumą mažinančiomis savybėmis (skystina kraują), todėl tinka trombozių profilaktikai, kojų venų aterosklerozei, hemorojui gydyti. Kaštonas taip pat pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis, todėl puikiai tinka po traumų atsiradusioms edemoms gydyti. Taip pat kaštono preparatais gali būti gydomas vidurių užkietėjimas.

Paprastojo kaštono preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, taip pat nėščioms moterims (joms kaštono preparatus galima vartoti tik išoriškai).

Paprastojo kaštono žiedai. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkami kaštono žiedai, sėklos ir žievė. Žiedus rekomenduojama rinkti, kai apatiniai yra visiškai išsiskleidę, o viršutiniai bepradedą skleistis; žievę lupti pavasarį, nuo jaunų šakų, tada ji lengvai atšoka. Kaštono vaisiai renkami kol dar nebūna išsilukštenę iš žalio apvalkalo.

Iš šviežių žiedų spaustos sultys puikiai tinkamos gydyti išsiplėtusioms kojų venoms ir hemorojui. Sultis gerti porą kartų per dieną po 20 lašų prieš valgį.

Kaštono žiedų ir kitų vaistažolių užpilas: reikės valgomojo šaukšto medetkų, valgomojo šaukšto kraujažolių ir valgomojo šaukšto kaštonų žiedų. Šį mišinį užpilti pusantros stiklinės verdančio vandens, palaikyti pusvalandį, pavirti 5 minutes ir nukošti. Vartoti 3 kartus per dieną, po pusę stiklinės.

Kaštonų žievės nuoviro paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti 20 gramų smulkintos žievės, pakaitinti pusvalandį, atvėsinti ir perkošti. Tokį nuovirą vartoti kelis kartus per dieną, po du valgomuosius šaukštus.

Vartojant kaštono preparatus per didelėmis dozėmis gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai:

- vėmimas,
- pykinimas,
- paralyžius,
- kraujavimas,
- inkstų veiklos sutrikimai.

Taigi prieš vartojimą reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *