Raudonojo dobilo žiedynai

Raudonasis dobilas (lotyniškai Trifolium pratense) – tai pupinių šeimai priklausantis, daugiametis arba dvimetis, iki 85 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Dobilas turi vertikalios padėties, tiesų arba šiek tiek palinkusį ir gausiai šakotą stiebą. Lapai žali, viduryje turi šviesesnę dėmę, pražanginiai ir trilapiai, pailgos formos (primena kiaušinį). Augalo žiedų spalva įvairuoja nuo baltos iki raudonos, o kartais būna ir margi. Žiedai labai nedidukai, susitelkę į apvalią galvutę, be kotelių, skleidžia malonų kvapą. Dobilo vaisius – vieną sėklą talpinanti ovali ankštis. Augalas žydi vasarą, birželio–rugsėjo mėnesiais.

Lietuvoje dobilai auga natūraliai, tačiau gali būti auginami ir dirbtinai. Jie mėgsta priemolio ir priesmėlio dirvą bei saulėtas vietas, todėl gali būti aptinkami pievose, pakelėse, miškuose, laukuose.

Veikliosios raudonojo dobilo medžiagos:

– kalcis;
– ląsteliena;
– baltymai;
– biochaninas A;
– fosforas;
– daidzeinas;
– magnis;
– kalis;
– formononetinas;
– saponinai;
– salicilatai;
– fenoliniai glikozidai;
– sitosterolis.

Gydomųjų savybių turintys raudonieji dobilai yra naudojami liaudies medicinoje. Jie pasižymi antibakteriniu, uždegimus slopinančių poveikiu, todėl išoriškai gali būti naudojami kai kurioms odos ligoms gydyti – opoms, žvynelinei, egzemai, nudegimams.