Ankstyva krūties vėžio diagnostika gelbėja gyvybes

Lapkričio 21, 2013
+3
+3 -0

Kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 200 000 moterų visame pasaulyje. Tai pagrindinė 40–70  metų amžiaus moterų mirties priežastis. Vien Lietuvoje nuo šios klastingos ligos kiekvienais metais miršta daugiau nei 600 moterų. Tačiau anksti diagnozuotas krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas. Todėl medikai primygtinai rekomenduoja kiekvienai moteriai kasmet profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Kai susergama krūties vėžiu, kai kurios krūtį sudarančios ląstelės pradeda elgtis ne taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, normali sveika ląstelė bręsta, funkcionuoja, sensta ir sunyksta pagal tam tikrą biologinį ritmą, kuris užkoduotas jos branduolyje. O sutrikusio vystymosi vėžinės ląstelės pradeda kauptis vienoje vietoje. Ilgainiui iš jų susidaro navikas. Jei liga nėra diagnozuojama laiku, ji gali išplisti po visą organizmą.

Krūties vėžio simptomai ir gydymo rūšys „Jei vėžio židinių yra keli, navikas didelis ar vėžio ląstelės išplitusios į limfmazgius, atliekama visos krūties pašalinimo operacija.“

Detaliai aprašyti krūties vėžio simptomai ir gydymo būdai:
Krūties vėžio simptomai ir gydymo rūšys »

Vėžio tyrimai:  kas, kada ir kaip?

Itin svarbu, kad moterys pačios saugotų save. Gydytojai rekomenduoja kiekvieną mėnesį pirmomis dienomis po menstruacijų, o per menopauzę – tą pačią kiekvieno mėnesio dieną, moterims savo krūtis apžiūrėti veidrodyje, jas apčiupinėti. Beje, kasmetiniai vizitai pas ginekologus – pagirtinas įprotis. Jų metu ginekologas apžiūri krūtis ir radęs pakitimų skiria medicininius tyrimus.

Krūtys taip pat gali būti tiriamos echoskopu arba mamografija. Pastaroji paprastai taikoma moterims, kurios yra perkopusios 40-uosius metus. Mamografija leidžia pastebėti net mažiausius mazgelius, kuriuos realiai apčiuopti būtų įmanoma tik po kelių metų. O echoskopijos tyrimas taikomas moterims, nesulaukusioms 40-ies. Tokio amžiaus moterų krūtyse vis dar vyrauja liaukinis audinys, todėl šis tyrimo metodas ypač efektyvus stebint, ar krūtyse nėra pokyčių, ar nesusidarę neaiškių darinių.

Krūties vėžio stadijos

Labai svarbu nustatyti vėžio stadiją. Gydytojas, žinodamas, kaip stipriai yra išplitusi liga, galės parinkti tinkamiausią gydymą ir apytiksliai numatys galimą ligos eigą. Vėžio stadijos nustatomos atlikus išsamius tyrimus ir, nors kiekviena situacija individuali ir priklauso nuo daugelio faktorių (bendros sveikatos būklės, moteriškų hormonų receptorių būklės etc.), tačiau galima išskirti keturias krūties vėžio stadijas.

  • I stadija. Jos metu navikas nėra didesnis nei 2 cm ir vėžys nėra išplitęs į kitus organus ar limfmazgius.
  • II stadija. Naviko dydis svyruoja nuo 2 iki 5 cm, vėžys gali būti išplitęs į tos pačios pusės limfmazgius, bet nepažeidęs kitų organų.
  • III stadija. Navikas didesnis nei 5 cm, todėl krūtis gali būti patinusi, pakeitusi formą, skausminga. Šioje stadijoje vėžys yra išplitęs į gretimus limfmazgius, odą, raumenis ar šonkaulius, tačiau kitose organuose nėra metastazių.
  • IV stadija. Pagrindinis požymis – metastazės kituose organuose: plaučiuose, kauluose, kepenyse, limfmazgiuose, odoje ir smegenyse.

Nustatyti ankstyvą krūties vėžio stadiją gali būti labai sunku, nes dažnai nepasireiškia jokių simptomų. Kartais galima pastebėti krūties formos pokyčių, užčiuopti padidėjusių limfmazgių ar sukietėjimų. Todėl gydytojai rekomenduoja vėžio tyrimus atlikti reguliariai. Sulaukusiai 20 m. moteriai profilaktines patikras echoskopu reikėtų atlikti kas 2 metus, nuo 40 m. reikalingas tyrimas mamografu kartą per 2 metus, o nuo 50 m. ir vyresnėms moterims – kasmet.

Kaip gydyti krūties vėžį?

Biologinė terapija. Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir krūties vėžio gydymas. Šiuo metu vienas pažangiausių ligos gydymų – biologinis gydymas. Jo metu panaudojama pačio žmogaus imuninė sistema kaip ginklas, naikinantis vėžines ląsteles. Dirbtiniu būdu sukurti baltymai suleidžiami pacientei. Jie atakuoja vėžines ląsteles, o sveikųjų – neliečia. Tačiau šis gydymas skirtas moterims, kurioms nustatytas HER2 geno defektas. Tai agresyvesnis, nepasiduodantis standartiniam gydymui vėžys.

Chemoterapija. Taip pat plačiai taikoma chemoterapija, kuri paprastai eina kartu su chirurginiu gydymu (jo metu pašalinamas auglys). Atliekant operaciją gali būti pašalintas tik auglys ir pažeisti audiniai arba visa krūtis, priklausomai nuo vėžio stadijos ir jo išplitimo.

Chemoterapijos metu specifiniais vaistais nuo vėžio (dar vadinamais citotoksiniais vaistais) siekiama sunaikinti vėžines ląsteles. Toks gydymas sumažina vėžinių ląstelių skaičių, sustabdo jų augimą ir plitimo greitį. Deja, chemoterapija veikia ne tik pažeistas, bet ir sveikas ląsteles, todėl atsiranda šalutinis poveikis:

  • pykinimas,
  • plaukų slinkimas,
  • viduriavimas,
  • vėmimas ir t. t.

Hormoninė terapija. Jei tyrimo metu nustatoma, kad navikas turi hormoninių receptorių, pacientei taikoma hormoninė vėžio gydymo terapija. Jos tikslas – sumažinti moteriškų lytinių hormonų kiekį arba užkirsti kelią jiems prisijungti prie vėžinių ląstelių receptorių. Gydymo hormonais metu vėžinių ląstelių augimas sulėtėja arba išvis sustoja.

Krūties vėžys, kaip kitos vėžio rūšys, gali atsinaujinti. Paprastai tai nutinka per penkis metus po gydymo, todėl svarbu, kad moterys nuolatos tikrintųsi sveikatą ir nepasiduotų slogiai nuotaikai. Beje, veikimo procesą teigiamai veikia sveikas gyvenimo būdas: pilnavertis maistas, mankšta, relaksacija ir optimistiškas nusiteikimas.

Taip pat skaitykite:
Krūties vėžys (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
„Sveikatos įstaigos“. Mamologai »
Artėjantis klimaksas – kaip jam pasiruošti? »

+3
+3 -0
  • Vėžio tyrimai
  • Vėžio stadijos
  • Vėžio gydymas
  • Mamologai
  • Onkologinės ligos
  • Krūties vėžys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *