Ar muzika gali gydyti? Konferencija „Muzikos terapija psichiatrijoje“

Lapkričio 25, 2014 | Aurika Kolpakovaitė
+6
+6 -0

Ar kada susimąstėte, kaip muzika veikia žmogaus savijautą? Lapkričio 15-oji – Europos muzikos terapijos diena. Šia proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos ir Lietuvos psichiatrų asociacijos iniciatyva įvyko tarptautinė muzikos terapijos konferencija „Muzikos terapija psichiatrijoje“. Renginyje dalintasi žiniomis apie muzikos terapijos paslaugas Lietuvoje ir užsienyje, naujausių tyrimų rezultatus ir muzikos svarbą gydant pacientą. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dvi dienas trukusioje konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos muzikos ir medicinos sričių specialistai, svečiai iš Austrijos, Norvegijos bei Estijos. Konferencijos dalyviai taip pat galėjo sudalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, diskusijose ir debatuose. Konferencija buvo baigta dalyvių muzikine improvizacija „Gyvenimo ritmai“, kuriai vadovavo Lietuvos muzikos terapijos asociacijos atstovė, kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė ir „Stalo teatro“ režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė. 

Muzikos terapija Lietuvoje 

„Pradėdami planuoti šią konferenciją prieš metus, tikėjomės, kad jau galėsime pasidžiaugti muzikos terapijos studijomis Lietuvoje. Deja, įstatymai taip greitai neišleidžiami. Tačiau džiaugiamės, kad judame tinkama linkme“, – taip apie muzikos terapijos plėtrą Lietuvoje pasakoja profesionali muzikos terapeutė Vilmantė Aleksienė. 

Lietuvoje muzikos terapija pradėta praktikuoti maždaug prieš 34 metus Druskininkų sanatorijose. Vėliau muzikos klausymas, kaip gydymo priemonė, pradėtas taikyti ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Prieš 17 metų buvo įkurta Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacija (dabar – Lietuvos muzikos terapijos asociacija), o prieš metus įsteigtas Muzikos terapijos paslaugų centras. Akivaizdu, kad muzikos terapija Lietuvoje vis giliau įleidžia šaknis. Dar didesnės muzikos terapijos plėtros tikimasi kitais metais, nes planuojama įsteigti muzikos terapijos magistrantūros studijas. 

Su kokiomis problemomis muzikos terapija Lietuvoje susiduria šiandien? 

  1. Muzikos terapija skirta ne tik atsipalaidavimuiProfesionalių muzikos terapeutų trūkumas. Nors muzikos terapeuto pareigybes dar tik planuojama įteisinti, tačiau muzikos terapija taikoma daugelyje institucijų. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje dirba tik 4 profesionalūs muzikos terapeutai. Atlikus tyrimą, kurio metu buvo tirta 171 institucija, paaiškėjo, kad muzikos terapiją dažniausiai veda socialiniai darbuotojai, kiek rečiau muzikos mokytojai, psichologai, specialieji pedagogai bei slaugytojai. Dauguma jų nurodė, kad kompetenciją įgijo praktiniame darbe, dalyvaudami seminaruose ir kursuose Lietuvoje, savarankiškai studijuodami literatūrą.
     
  2. Dalinis muzikos terapijos paslaugos tikslo supratimas. Didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų, muzikos terapijas vedančių neprofesionalių specialistų, kaip pagrindinius muzikos terapijos tikslus nurodė:

    – atsipalaidavimą,
    – užimtumą, laisvalaikį, saviraišką,
    – bendravimą.

    „Užimtumo terapija ir muzikos terapija – ne tas pats. Muzikos terapija gali padėti įveikti daugelį sutrikimų, ne tik užimti laisvalaikį. Ji padeda geriau suvaldyti stresą, išgyventi traumas, palengvina fizinį ir dvasinį skausmą, padeda valdyti emocijas ir jų raišką, geriau pažinti save ir priimti tinkamus sprendimus, koreguoti fizinę ir psichosocialinę raidą ir pan.“, – teigia V. Aleksienė.
     

  3. Per didelis pacientų skaičius užsiėmimuose. Dėl nepakankamų lėšų muzikos terapijos užsiėmimai įvairiose įstaigose dažniausiai vykdomi didelei žmonių grupei. Kadangi pacientų emocinio intelekto būklė labai skirtinga, todėl būna sunku ne tik jiems, bet ir terapeutui. 

Kaip muzika veikia žmogų? 

Konferencijoje buvo pristatyti konkretūs muzikos poveikio žmogui įvairiose situacijose tyrimo rezultatai. Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Rytis Leonavičius aptarė keletą savo paties atliktų tyrimų, kurių metu buvo aiškinamasi muzikos įtaka skausmo suvokimui, sporto rezultatams, nemigos gydymui ir nerimo kontrolei. 

Muzika ir skausmas. Šio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti muzikos galimybes didinant skausmo slenkstį. Tiriamieji buvo analizuojami prieš ir po muzikinės intervencijos. 67 studentai dalyvavo 4 val. trukmės diskotekoje, kurios metu visų tiriamųjų plaštakos buvo suspaustos specialiais spaustukais, turinčiais skirtingas padalas (kuo didesnė padala, tuo žnyplės labiau spaudžia odą). Vertinant skausmą buvo laikomasi subjektyvios skausmo skalės nuo 0 iki 10 (0 reiškė, kad skausmo nejaučiama, 10 – jaučiamas milžiniškas skausmas).

1 2
+6
+6 -0
  • Nemiga
  • Stresas
  • Nerimas
  • Garso terapija
  • Meno terapija
  • Psichoterapijos klinikos
  • Psichoterapeutai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.