Tyrimo rezultatai parodė, kad diskotekos pradžioje skausmo slenkstis buvo apie 4 balus, po diskotekos – apie 7 balus, vadinasi, skausmo suvokimas gerokai pasikeitė. Įdomiausia tai, kad muzika moteris veikė daug stipriau nei vyrus. Vyrų skausmo suvokimas prieš ir po tyrimo kito nestipriai, o moterys, paveiktos muzikos, žymiai lengviau pakėlė didesnį skausmą negu prieš diskoteką.
Taip pat pastebėta, kad skirtinga studentų kilmė lemia skirtingą skausmo suvokimą. Prieš diskoteką mieste augusių studentų skausmo slenkstis buvo gerokai didesnis nei iš kaimo kilusių studentų. Pasibaigus diskotekai miestiečiams užfiksuotas daug stipresnis muzikos poveikis nei iš kaimo kilusiems studentams.
Muzika ir sportas. Šio tyrimo metu buvo iškelta tokia hipotezė: muzika padeda įveikti didesnius krūvius ir didina ištvermę. Sporto klubuose buvo tiriami 42 sportininkai mėgėjai, kurie bėgo bėgimo takeliu 8 km/val. greičiu. Tyrimas vykdytas dviem etapais: pirmuoju tiriamieji bėgo klausydami muzikos, antruoju – be muzikos.
Paaiškėjo, kad muzika pagerino tiriamųjų sportinius rezultatus: vidutiniška bėgimo trukmė klausant muzikos buvo 21 min., bėgant tyloje – 17 min. Taip pat prieita prie išvados, kad muzikos poveikis vyrų sportiniams rezultatams daug didesnis negu moterų ir muzika labiau veikia vyresnio amžiaus tiriamųjų sportinius rezultatus.
Muzika ir nemiga, nerimas. Šio tyrimo metu buvo iškelta tokia hipotezė: lakštingalos giesmė mažina nerimą ir gerina miegą. Tikslas: įvertinti lakštingalos giesmės poveikį nerimui ir miegui. Specialiai šiam tyrimui buvo įrašytas 2 val. trukmės lakštingalos giedojimas. Tiriamieji – 47 neurozių skyriaus pacientai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais: pirmuoju tiriamiesiems buvo duodama klausytis lakštingalos giedojimo įrašo, antruoju buvo tiriami tie pacientai, kurie nesiklausė lakštingalos įrašo.
Džiuginančios tyrimo išvados – lakštingalos giesmė reikšmingai mažino tiriamųjų nerimą ir gerino miegą.
Kokie instrumentai taikomi muzikos terapijoje?
„Viso seanso metu gydytoja su pacientu nieko nekalbėjo, nedavė jam jokių nurodymų, tiesiog leido jam groti.“ Muzikos terapeutė iš Austrijos Elena Fitzthum pasidalijo savo patirtimi ir paklausta, kokiais muzikos instrumentais jų šalyje dažniausiai naudojamasi per muzikos terapijos seansus, patikino, kad muzikos terapijai tinka patys įvairiausi instrumentai, bet vis dėlto išskyrė pianiną, kaip padedantį sukurti dialogą tarp paciento ir terapeuto. Taip pat paminėjo būgnus, kurie itin patinka jaunimui.
Muzikos terapeutė parodė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas muzikos terapijos seansas su būgnais. Viso seanso metu gydytoja su pacientu nieko nekalbėjo, nedavė jam jokių nurodymų, tiesiog leido jam groti. Pradžioje pacientas būgno beveik nelietė, su lazdele lėkštę užgaudavo vos vieną kitą kartą, tai darė neritmingai. Po kurio laiko priešais sėdinti gydytoja savo būgnus pradėjo mušti šiek tiek intensyviau, tačiau jokių nurodymų jaunuoliui nedavė. Palaipsniui pacientas taip pat pradėjo mušti būgnus stipriau, dar po kurio laiko tarp gydytojos ir paciento grojimo užsimezgė tarsi dialogas – jaunuolis iniciatyvumu visiškai nenusileido gydytojai.
Matyt, kiekvienam derėtų suvokti muzikos svarbą ir pasidomėti muzikos gydomosiomis savybėmis. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad muzikos terapija – labai individualus dalykas, tad nėra vieno atsakymo, kokia muzika padeda įsimylėti, kokia muzika gydo, o kokia susargdina, koks muzikos stilius yra geras ar blogas. Vieną žmogų jūros ošimas gali nuraminti, kitam priminti tragiškus įvykius ir netgi sukelti psichozę. Taigi muzikos terapija nėra „muzikinė tabletė“, kuri tinka visiems. Nebijokite ieškoti, klausytis ir atrasti tokią muziką, kuri teigiamai veiks būtent jus.
Lithuanian