Ar žaliavalgystė tinka vaikams?

Rugpjūčio 14, 2014
+6
+6 -0

Terminas „žaliavalgystė“ apima įvairias mitybos rūšis, kurias vienija termiškai apdorotų maisto produktų atsisakymas. Terminis maisto apdorojimas skirtingų žaliavalgystės rūšių suvokiamas ne vienodai, bet dažniausiai nubrėžiama konkreti riba, pavyzdžiui, 46 ºC ar 40 ºC temperatūra. Kai kurie žaliavalgiai renkasi valgyti tik augalinės kilmės produktus, kiti ‒ išskirtinai gyvulinės. Dažnai diskutuojama apie žaliavalgystės naudą ar kenksmingumą suaugusiajam, o kaip žaliavalgiška mityba veikia vaiko organizmą? 

„Kiti renkasi žaliavalgystę, nes baiminasi, jog termiškai apdorotas maistas praras maistines savybes, jame susidarys toksinų.“Dalis žmonių žaliavalgystę ar panašią dietą pasirenka dėl ligų ar tam tikrų organizmo fermentinių sistemų sutrikimo. Dažniausiai tokio tipo mitybą, kaip alternatyvą, pasiūlo gydytojas ‒ ji taikoma kaip mažesnė blogybė, siekiant išvengti didesnės. Tokios dietos retai kada vadinamos „žaliavalgiškomis“, nes pastarasis terminas atsirado gana neseniai kartu su dietų komercializacija. 

Kartais žmonės žalią maistą ima rinktis instinktyviai. Termiškai apdorotas maistas pradeda atrodyti šlykštus ir neskanus, o liga, dėl kurios neapdorotas maistas ima rodytis patrauklesnis, nustatoma vėliau. Kartais besigydantys žmonės sugrįžta prie prieš tai buvusios įprastos mitybos. 

Tačiau dauguma žmonių žaliavalgiais tampa tikėdami, kad ši mityba yra „tikroji“ žmogaus mityba. Taip jie neva grįžta prie to maisto, kurį valgė mūsų protėviai. Kiti renkasi žaliavalgystę, nes baiminasi, jog termiškai apdorotas maistas praras maistines savybes, jame susidarys toksinų. Taigi visiškai natūralu ir suprantama, kad žaliavalgiai tėvai, susilaukę ar ėmę globoti vaikus, nori jiems pačio geriausio ir stengiasi, kad jų mažyliai taip pat valgytų žalią maistą. 

Ar žaliavalgystė tinka vaikams?Ar tikrai žmogus ‒ žaliavalgis? 

Žmogaus protėviai neturėjo nei tokio išvystyto mąstymo, nei tokios kultūros ir mokslo, kaip kad turi šiuolaikinis žmogus. Antropologų duomenimis mūsų pirmtakų smegenų tūris ėmė sparčiai augti drauge su pradėjusiu plisti mėsos vartojimu. Bet tai, ką kiekvienas pavadintume žmogumi, atsirado drauge su… puodu! 

Terminis maisto apdorojimas suminkštino maistą ir padarė jį lengviau virškinamą. Tai leido išgyventi didesniam skaičiui sergančių vaikų, taip pat senų, dantų netekusių asmenų. Ne ugnis ir ne ratas, o paprasti puodai, karšti akmenys, maisto užkasimas į žarijas ir kiti terminiai apdorojimo būdai buvo tramplynas į šiuolaikinę civilizaciją. 

Grįžimas prie „tikrosios“ žaliavalgystės lemtų ir jau užmirštų senų ligų grįžimą, mažą vaikų ir senyvų žmonių išgyvenamumą. Liktų tik patys stipriausieji ir sveikiausieji, bet ne todėl, kad tokiais visi taptų dėl žaliavalgystės, o dėl to, kad tik tokie išgyventų. Vis dėlto dauguma šiuolaikinių žaliavalgių viską puikiai supranta ir maisto gaminimui pasitelkia tai, ko senais laikais žmonės neturėjo, ‒ įvairius maisto trynimo aparatus. Šie sudrasko augalų ląsteles ir palengvina virškinimą. O kas svarbiausia, šių dienų žaliavalgiai turi galimybę valgyti labai įvairų maistą ir esant reikalui vartoti maisto papildus. 

Trys principai 

Daugelio įvairių mitybų šalininkai teigia, kad jų mitybos įpročiai tinka ir vaikams. Tad jeigu planuojate ar jau auginate savo vaikus žaliavalgiais, turėtumėte nepamiršti trijų pagrindinių dalykų. 

  1. Žaliavalgystė tinka jums, bet gali netikti jūsų vaikui. Ir nebūtinai dėl to, kad jis dar mažas ar dėl to, kad ši mityba nesubalansuota ar panašiai. O tiesiog todėl, kad vaikas turi savitą, nors ir tėvams artimą metabolizmą, kitus organizmo poreikius. Prieš pradėdami vaiką maitinti žaliavalgiškai, pasitarkite su šeimos gydytoju: kuo smulkiau papasakokite, kaip ketinate tai daryti, parodykite bent kelių dienų mitybos planus.

    Pasirinkite tokį gydytoją, kuriuo pasitikėtumėte ir kuris būtų tolerantiškas, nes alternatyvi dieta nebūtinai yra bloga. Gydytojas gali paprašyti dažniau su vaiku užsukti pasitikrinti profilaktiškai ar gali vaikui paskirti specifinius tyrimus, kurie neskiriami kitiems vaikams. Profilaktinė patikra ir papildomi tyrimai leis gydytojui įsitikinti, kad vaikui tokia mityba tinka, o jei ne, padės ją koreguoti.
     

  2. Jūsų vaikas gali turėti kitokią nuomonę kasdienės mitybos klausimu. Kol vaikas mažas, jis negali pasipriešinti. Vėliau vaikas gali tokios mitybos laikytis iš įpratimo ar nenoro jūsų skaudinti. Nepamirškite karts nuo karto paklausti vaiko, ar jam patinka jo mityba, ar jis nenorėtų išbandyti kitos mitybos ir, jei jis nuspręstų, kad žaliavalgystė jam nebepatinka, nepriimkite to, kaip jūsų atstūmimo. Vaikas auga kitokiame pasaulyje nei augote jūs, tad ir mitybos įpročiai gali būti gerokai pakitę.
     
  3. Pasidomėkite vaikų teisėmis ir jų apsauga toje šalyje, kurioje gyvenate. Kai kuriose šalyse žaliavalgystė gali būti laikoma smurto prieš vaikus forma. Išsiaiškinkite, ar jūsų gyvenamoje šalyje taip nėra. Reikėtų pasidomėti ir tais atvejais, kurie jūsų gyvenamoje šalyje nebuvo traktuojami kaip smurto atvejai, bet pamėginkite išanalizuoti, kodėl taip nutiko kitose šalyse. Kuo daugiau laiko skirsite informacijos paieškoms, domėjimuisi įvairiomis situacijomis, tuo sąmoningiau elgsitės ir galėsite apginti savo poziciją. 

Vaikai ir žaliavalgystė ‒ suderinami, tačiau tai daryti reikia labai atsargiai, suvokiant visas galimas pasekmes ir komplikacijas. Jei patys neseniai atradote žaliavalgystę, nepulkite jos principų taikyti ir savo vaikui. Būtinai pasitarkite su gydytoju ir žmonėmis, kuriais pasitikite, taip pat išklausykite tų, kuriems nepritariate, argumentus. Sėkmės!

+6
+6 -0
  • Vaikų anoreksija
  • Vaiko raidos stadijos
  • Pediatrai
  • Žaliavalgystė
  • Vaikų nutukimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *