Kalbant apie tai, kas yra gliutino netoleravimas, pirmiausia norisi grįžti į ne tokią tolimą praeitį. Ar prisimenate, kaip prieš dvidešimt metų mes ar mūsų tėvai tapetuodavome sovietinius butus, naudodami pačių pasigamintus klijus iš miltų ir vandens? Kviečiuose esantis gliutinas, augalinis baltymas, tų klijų lipnumą ir nulemdavo. Statybose gal tai ir buvo efektyvu, tačiau žmogaus organizmas, pasirodo, ne visada prisitaikęs gliutiną suvirškinti ir įsisavinti. Kviečiuose, miežiuose ir rugiuose esantis gliutinas daug kam kelia rimtas sveikatos problemas. Anot „Čikagos celiakijos centro“ (2013 m. duomenimis), maždaug 5-10 proc. planetos gyventojų patiria švelnų arba stiprų gliutino netoleravimą.
„Iliustratyvus pavyzdys: mokykloje bent 3-6 vaikai iš vienos klasės turėtų nesimaitinti valgykloje tiekiamu įprastu maistu.“ Remiantis šia statistika, kas 10-20 žmogus yra varginamas alergijos gliutinui. Iliustratyvus pavyzdys: mokykloje bent 3-6 vaikai iš vienos klasės turėtų nesimaitinti valgykloje tiekiamu įprastu maistu. O vidutiniame dvidešimties žmonių darbo kolektyve maždaug 2-4 kolegoms profesinių vakarėlių metu derėtų atsisakyti keptų skanėstų ar iš grūdų pagamintų alkoholinių gėrimų. Tačiau ar dažnai tai pastebime ar girdime kalbant šia tema?
Vakarų ir Amerikos šalyse kuriamos specialios draugijos ir organizacijos, padedančios palengvinti gliutino netoleravimo varginamų žmonių gyvenimą, taip pat parduodama daug specialių produktų, tinkančių begliutininei mitybai. Mat yra pripažįstama, kad tai – dažna sveikatos problema, gyvenime sukurianti itin daug keblumų. Lietuvoje tokio pritaikyto maisto pasirinkimas mažas, o žmonių, kuriems nustatoma ši alergija, – taip pat nedaug. Kiek didesnis dėmesys skiriamas retesnės panašios ligos, celiakijos, varginamiems žmonėms. Tad kartais net neįtariame, jog visų sveikatos nusiskundimų priežastis glūdi grūdiniuose produktuose su gliutinu.
Gliutino netoleravimas – priežastys ir simptomai
Gliutinas, kitaip vadinamas glitimu (angl. gluten), žmogaus organizme gali būti netoleruojamas dėl genetiškai paveldėtų priežasčių. Taip, kaip žmogaus organizmas nėra pritaikytas maitintis, pavyzdžiui, smėliu, taip kai kurių žmonių virškinimo sistema negali priimti gliutino. Vieniems ši alergija pasireiškia nežymiai, kitiems – labai intensyviai. Pajutus gliutino netoleravimo simptomus vertėtų pasikonsultuoti su gydytojais ir pradėti gyventi pagal specialų mitybos režimą.
Pagrindiniai gliutino netoleravimo simptomai ir pasekmės
- Sutrikęs virškinimas: pastebimas pilvo pūtimas, skrandžio, žarnų skausmai, padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Galimas viduriavimas, pykinimas.
- Moterims dažnai pasiauktaiko galūnių (rankų, kojų) tinimas, skausmai arba bėrimas. Be to, joms gliutino netoleravimas gali sukelti ir vaisingumo sutrikimus.
- Įvairūs odos išbėrimai.
- Itin stipri alergija gliutinui gali sukelti bendrą visų arba tam tikrų organų veiklos pablogėjimą: kepenų, kasos, sąnarių, širdies, smegenų ir kt.
- Alergija glitimui gali lemti ir psichosomatinės sveikatos pablogėjimą: dirglumą, depresiją.
Kaip maitintis?
Lietuvoje dar nėra pakankamo maisto produktų pasirinkimo tiems, kuriuos vargina gliutino netoleravimas (pavyzdžiui, be glitimo pagamintų saldumynų, dribsnių, duonos pakaitalų ir pan.). Tad esant šiam sutrikimui būtina atidžiai rinktis tik gliutino neturinčius produktus, skaityti aprašymus ant pakuočių. Ši sveikatos problema nėra gydoma jokiais medikamentais ar kitais būdais. Žmogui tenka pačiam prie jos prisitaikyti ir gyventi vengiant gliutino turinčio maisto.
Esant gliutino netoleravimui, reikia vengti:
- kviečių, rugių, miežių, kviečių krakmolo (taip pat ir modifikuoto), speltos, avižų, kvietinių kruopų;
- visų produktų, turinčių minėtųjų grūdų; pavyzdžiui, netinka makaronai, manų kruopos, duona, trapučiai, sausainiai, kai kurie padažai, sriubos, salyklas ir visi patiekalai, kuriuose yra glitimo turinčių produktų.
Esant gliutino netoleravimui, galima valgyti:
- bulvių krakmolą, kukurūzų košes, bulvių arba kukurūzų miltus, soją, tefų, balandų, burnočių arba sorgų grūdus, sorą, grikius, ryžius ir kukurūzus; šie produktai savo maistinėmis savybėmis gali atstoti anksčiau minėtuosius gliutino turinčius produktus;
- daržoves, vaisus, pieną, ryžių trapučius, žuvį, mėsą, aliejų, kiaušinius ir kitus produktus, neturinčius glitimo.
Esant gliutino netoleravimui, patogiausia maitintis maistą gaminant namuose. Tuomet tiksliai žinosite, ar į jūsų pietus nepateko jums pavojingų medžiagų. Visgi, jeigu dažniau perkate pagamintą maistą ar apdirbtus produktus, maisto gaminius, tuomet teks atidžiai skaityti jų sudėtis.
Gliutino netoleravimo testas
Esant įtarimų, kad jūsų organizmas netoleruoja gliutino, verta pasidaryti gliutino netoleravimo testą. Tai galite atlikti su medikų pagalba arba patys. Atliekant testą savarankiškai, tiesiog dvi savaites maitinkitės visiškai nevartodami gliutino turinčių produktų. Stebėkite per keturiolika dienų atsirandančius sveikatos pokyčius ir darykite atitinkamas išvadas.
Žinant, kad šis sutrikimas vargina net 5-10 procentų gyventojų, verta testą pasidaryti profilaktiškai. Net jeigu nejuntate didelių sveikatos nusiskundimų, vis tiek vertėtų bent kartą gyvenime dvi savaites maitintis gliutino neturinčiais produktais. Galbūt pastebėsite, kad geriau miegate, mažiau skauda sąnarius, turite daugiau energijos, nebeliko jokių virškino sutrikimų ar kitų požymių ir kad jums taip pat verčiau atsisakyti gliutino turinčių produktų.
Jeigu nuspręsite įprastą savo mitybą pakeisti į begliutininę, nepamirškite vartoti įvairaus raciono produktų. Aprūpinkite savo organizmą rekomenduojamais angliavandenių, mineralų ir vitaminų kiekiais, vartodami kitus aukščiau išvardintus produktus.
ne gliutinas, bet gliutenas