Kai gimsta neišnešiotukas

Lapkričio 26, 2013
+8
+8 -0

Mažas kūnelis, plonos kojytės ir rankytės, raudona, beveik perščviečiama, oda, svoris 450 gramų, ūgis 30 centimetrų. Sunku įsivaizduoti, kad kalbame apie gyvą žmogutį. Būtent taip atrodo naujagimis gimęs 22 nėštumo savaitę. Pasaulyje mažiausas išgyvenęs neišnešiotukas gimė 21 savaitės ir 6 dienų amžiaus, o mažiausio svorio rekordininkas yra Vokietijoje gimęs 275 gramų svorio berniukas. Savo akimis nemačius labai sunku įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti toks mažylis. Taip anksti gimusių naujagimių laukia sunkūs mėnesiai ligoninėje, nes jie gimsta visiškai nepasiruošę susitikti su pasauliu. Laimei, į pagalbą atskuba sparčiai tobulėjanti medicina ir kvalifikuoti medikai.

Gyvenimo pradžia – labai sunki

Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai gimę anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Kuo mažesnis naujagimis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis išgyvens ir didesnė tikimybė, kad išgyvenęs turės ilgalaikę negalią. Didžiausioje rizikoje yra mažyliai gimę ankščiau nei 28 nėštumo savaitę ir sveriantys mažiau nei 1000 gramų. Maždaug pusė tokių naujagimių neišgyvena. Priešingai nei išnešioti naujagimiai, neišnešiotukai patenka ne į tėvų, o į medikų rankas. Neišnešioti naujagimiai yra guldomi į inkubatorius, nes jų termoreguliacijos centrai nėra tinkamai išsivystę, tai yra, jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jaunesniems neišnešiotukams reikalinga pagalba kvėpuojant, mat dar nebūna išsivystę jų plaučiai. Kai kuriems reikalinga technika, kuri kvėpuotų už naujagimį. Nebrandūs neišnešioto naujagimio organai sunkiai prisitaiko prie aplinkos, todėl jiems dažnai išsivysto sudėtingos ligos. Tokie naujagimiai yra labai neatsparūs infekcijai, o jai kilus, tiek daktarams, tiek kūdikiui būna labai sudėtinga su ja kovoti. Neišnešiotiems naujagimiams dažnai išsivysto įvairios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemų ligos. Įveikus patį sudėtingiausią ankstyvąjį etapą, išmokę savarankiškai kvėpuoti, naujagimiai iš reanimacijos perkeliami į naujagimių skyrius, kur jų laukia dar ne vienas sunkus iššūkis.

Neišnešioti naujagimiai gimę anksčiau nei 34 vystymosi savaitę, dar neturi čiulpimo reflekso, todėl negali savarankiškai valgyti. Tokie naujagimiai yra maitinami per zondą. Neišnešiotam naujagimiui geriausias maistas yra motinos pienas, kuris padeda priaugti taip reikalingo svorio. Sulaukę tinkamo amžiaus naujagimiai pradedami mokyti valgyti iš buteliuko. Šis procesas pradedamas vos nuo kelių mililitrų pieno per dieną ir gali užtrukti net kelias savaites, kol mažylis išmoksta valgyti savarankiškai. Jei naujagimis yra sveikas, savarankiškas valgymas iš buteliuko yra vienas iš ženklų, kad mažylis pasiruošęs keliauti į namus. Kitas svarbus kriterijus yra svoris – kūdikis turėtų sverti ne mažiau 2 kilogramų. Dažniausiai neišnešiotukai išleidžiami į namus būdami 36-37 savaičių (skaičiuojant nuo nėštumo pradžios) amžiaus, jei jų sveikatos rodikliai yra geri.

Būti neišnešiotuko tėvu – nepaprastai sunku

Pamačiusi savo neišnešiotą naujagimį inkubatoriuje, apkarstytą įvairias laideliais ir deguonies kaukėm, aplinkui pypsint visokiems aparatams, dažna mama pratrūksta ašaromis. Pirmasis aplankantis jausmas yra kaltė. Mama kaltina save, kad kažką padarė ne taip ar kažko nepadarė, kad apsaugotų savo mažylį. Tačiau mama labai retai iš tiesų būna kalta. Ir tą labai svarbu kuo greičiau suprasti, nes reikia atrasti jėgų padėti savo mažyliui kovoti. Mamos galia neišnešiotukui ypatingai stipri. Net pačius mažiausius, dar prijungtus prie įvairių aparatų naujagimius guldo mamoms ant krūtinės. Tai vadinamasis „Kengūros metodas“, atrastas prieš kelis dešimtmečius Kolumbijoje, o dabar moksliniais tyrimais įrodytas, kaip turintis nepaprastai teigiamą įtaką neišnešiotam naujagimiui. Naujagimis, gulėdamas ant motinos krūtinės, girdėdamas jos širdies plakimą, pradeda tolygiau kvėpuoti, normalizuojasi jo širdies ritmas, didėja deguonies koncentracija kraujyje, gerėja jo miegas, greičiau auga svoris. Šis metodas turi teigiamą poveikį ir mamai, nes tai ypatingas metas, kai mama gali laikyti ir jausti savo mažylį, didėja mamos pasitikėjimas savimi. Vėliau mamos kartu su ligoninės personalu skaičiuoja kiekvieną priaugtą gramą, džiaugiasi kiekvienu naujagimio savarankiškai išgertu mililitru pienelio. Mamos, prabūnančios ligoninėje savaites ir mėnesius prie savo mažųjų lovelių, kalba apie tai, kaip pasikeitė požiūris į viską aplinkui. Visos bėdos tampa nebereikšmingos, kai tavo pasaulis sukasi apie kilogramą tesveriantį mažylį.

Paaugintų neišnešiotukų mamos guodžia naujas mamas, atsidūrusias tokioje pačioje padėtyje. Sunkios savaitės praeina ir gali džiaugtis savo augančiu mažyliu, kuris dažniausiai auga neatsilikdamas nuo savo išnešiotų bendraamžių. Pasaulyje vykdomos įvairios prevencinės priešlaikio gimdymo programos, o sparčiai tobulėjanti medicina padeda į gyvenimą kabintis net patiems mažiausiems neišnešiotukams. Nuo pasaulio neatsiliekame ir mes. Galime tik pasidžiaugti, kad per paskutinius dešimtmečius Lietuvoje neišnešiotukų išgyvenamumo rodikliai žymiai pagerėjo. Šiuo metu naujagimių, kurių gimimo svoris yra tarp 1000 iki 1500 gramų, išgyvenamumas sieka 93,3 procento.

+8
+8 -0
  • Neišnešioti naujagimiai
  • Vaikų gydytojai
  • Priešlaikinis gimdymas
  • Neišnešiotas naujagimis
  • Cerebrinis vaikų paralyžius

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.