Kaip stresas susijęs su virškinimu

Lapkričio 16, 2018 | Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Stresas yra vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus palydovų. Labai skirtingai reaguojama į šio nemalonaus pojūčio pasireiškimą – vieni žmonės malšina stresą didžiuliais maisto kiekiais, pavyzdžiui, saldumynais, greituoju maistu, dideliu kiekiu kavos ir energetiniais gėrimais, netgi alkoholiu. Kiti – atvirkščiai, nieko negali paimti į burną – kelios dienos patiriamo streso greitai „ištirpdo“ keletą kilogramų, nes tokie žmonės teigia, kad tokiu atveju arba pamiršta pavalgyt, arba vien mintys apie maistą jiems kelia šleikštulį. Kai kuriems asmenims greitai patirtas jaudulys priverčia ieškoti tualeto – mat labai suaktyvėja žarnyno veikla ir netrukus prasideda viduriavimas. Kitiems asmenims ilgalaikis stresas sukelia lėtinį vidurių užkietėjimą, kiekvienas apsilankymas tualete jiems tampa didžiuliu išbandymu. Iš tokių sąsajų galima pastebėti, jog stresas neabejotinai turi didelės reikšmės virškinimo funkcijai. Įdomu, kodėl taip yra?

Kai organizmas patiria stresą, aktyvuojami procesai, už kuriuos atsakinga simpatinė nervų sistema (vegetacinės nervų sistemos dalis). Tokie procesai padeda organizmui susidoroti su galimu pavojumi. Streso metu padažnėja ir sustiprėja širdies susitraukimai, išsiplečia vyzdžiai, bronchai ir skersaruožių raumenų kraujagyslės, padidėja prakaitavimas ir pasišiaušia odos plaukai, išsiskiria vadinamieji streso hormonai bei ypatingai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Tuo pačiu metu sulėtėja virškinimo procesai ir liaukų sekrecija (pavyzdžiui, išskiriama mažiau skrandžio rūgšties ir kasos fermentų). Šiuo metu visos organizmo pajėgos sudedamos į apsisaugojimą nuo grėsmingos, žalingos situacijos, o virškinimo veikla nustumiama į antrą planą.

Praėjus stresinei situacijai, organizme pradeda vyrauti procesai, už kuriuos atsakinga parasimpatinė nervų sistema (kita vegetacinės nervų sistemos dalis). Šie procesai susiję su poilsiu po organizmo išeikvotų pajėgumų stresinės situacijos metu, todėl svarbesni tampa su atsigavimu ir virškinimu susiję veiksmai.  Po patirto streso sulėtėja ir susilpnėja širdies susitraukimai, susiaurėja akių vyzdžiai, bronchai ir skersaruožių raumenų kraujagyslės, sustiprėja žarnyno judėjimas ir visi virškinimo procesai, suaktyvėja liaukų sekrecija (pavyzdžiui, padidėja skrandžio sulčių išskyrimas, kasos fermentų gamyba), taip pat gali staigiai sumažėti gliukozės kiekis kraujyje. 

"Energetiniai gėrimai yra bene labiausiai organizmą išsekinančių gėrimų pavyzdys – jų taip pat reikėtų vartoti kuo mažiau, geriau iš viso nevartoti."

Nuolat patiriant stresines situacijas, normalios organizmo gyvybinės funkcijos gali išsiderinti, gali atsirasti įvairių žarnyno ligų. Žmogų kankina žvėriško alkio priepuoliai, o prisivalgius daug nesveiko, riebaus ir saldaus maisto, apsunkinamas virškinimas, kasa nespėja gaminti pakankamo virškinimo fermentų kiekio. Žmogui gali užkietėti viduriai arba kankinti nuolatinis viduriavimas, pasireikšti pilvo spazmai ar padidėjusio skrandžio rūgštingumo epizodai. Nereguliariai maitinantis gliukozės kiekis kraujyje nebūna pastovus; itin dideli gliukozės kiekio svyravimai kraujyje skatina persivalgymo priepuolius – taip žmogus patenka į užburtą netinkamos mitybos ir streso ratą. Dirgliosios žarnos sindromas taip pat siejamas su dažnai patiriama psichologine įtampa  – tai lėtinis žarnyno funkcijos sutrikimas, kurį lydi įvairūs, kartais labai intensyvūs spazminio tipo skausmai, taip pat pakitęs tuštinimasis (gali būti pasikeitęs tuštinimosi dažnis, išmatų konsistencija), sutrikusios žarnyno gleivinės funkcijos ir mikroorganizmų pusiausvyra. Būna, jog kiekvieną įtemptą situaciją palydi intensyvus pilvo raižymas, galintis pereiti į viduriavimą, todėl dirgliosios žarnos sindromas tampa gyvenimo kokybę ribojančiu veiksniu.

Kiekvienas jau žino, kad psichologinės įtampos pasireiškimą reikia stengtis kuo labiau apriboti. Ne kas kitas, o pats žmogus turi stengtis tai padaryti. Būtina reguliariai ir sveikai maitintis, vengti greito maisto, gazuotų gėrimų, nemalšinti streso žalingais įpročiais (alkoholiu ir cigarečių dūmais). Energetiniai gėrimai yra bene labiausiai organizmą išsekinančių gėrimų pavyzdys – jų taip pat reikėtų vartoti kuo mažiau, geriau iš viso nevartoti. Persivalgius gali padėti  itin lengva fizinė veikla (pasivaikščiojimas), vaistai su virškinimo fermentais (pavyzdžiui, Mezym). Užsitęsus vidurių užkietėjimui ir viduriavimui būtina kreiptis į gydytoją ir ieškoti tokių virškinimo sutrikimų priežasčių. Visada vienas iš pirmųjų specialisto klausimų gali būti toks: „Ar nepatiriate psichologinės įtampos?“ ir raginimas nuo rytojaus dieną pradėti kitaip – kuo mažiau streso, tuo daugiau gyvenimo džiaugsmo, o kuo daugiau gyvenimo džiaugsmo – tuo labiau tausojama sveikata. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Pilvo pūtimas – tai labai nemalonus negalavimas, kuris kartais gali būti ir varginantis, skausmingas, trukdantis užsiimti svarbiomis dienos veiklomis. Be to, pilvo pūtimas gali pasireikšti ne vien dėl per didelio žirnelių ar pupelių kiekio mityboje, bet ir dėl sunkesnių ligų. Ką reikėtų kiekvienam žinoti apie pilvo pūtimą? Kaip sau padėti greičiau pasijusti lengviau ir vėl mėgautis gera savijauta?

Plačiau:

Pilvo pūtimas nėra smulkmena
0
+0 -0
  • Dirgliosios žarnos sindromas
  • Stresas
  • Viduriavimas
  • Virškinimo gerinimas
  • Skrandžio ir žarnyno ligos
  • Skrandžio rūgštingumas
  • Virškinimo sutrikimai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *