Dažnas vyras, susirgęs lytinių organų ar šlapimo sistemos ligomis, baiminasi kreiptis į urologą. Fimozė yra viena iš medicininių būklių, kurios vyrams ne tik apsunkina lytinį gyvenimą, trukdo šlapinantis, bet ir sukelia nepasitikėjimą savimi. Svarbu suvokti, kad fimozė savaime nepraeina, o laiku pradėtas gydymas gali padėti efektyviai pašalinti ligos padarinius ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Šįkart straipsnis apie vyrišką ligą fimozę ir ligos gydymą.
Kas yra fimozė?
„Nustatyta, kad maždaug penktadalis 3 m. berniukų turi šį sutrikimą ir tik 1 % 16–18 m. vaikinų.“Varpą dengia paslanki neplaukuota oda, kuri ties varpos galvute sudaro odos raukšlę, vadinamą apyvarpe. Apyvarpė varpos ramybės būsenoje dengia galvutę, o įvykus erekcijai apyvarpė nuslenka žemyn. Jeigu vyras negali atsmaukti apyvarpės, diagnozuojama fimozė.
Kūdikiams fimozė – normali fiziologinė būklė. Vienerių metų ar šiek tiek vyresniems vaikams fimozė praeina savaime, todėl jos gydyti paprastai nereikia. Nustatyta, kad maždaug penktadalis 3 m. berniukų turi šį sutrikimą ir tik 1 % 16–18 m. vaikinų. Subrendusiems vyrams fimozė gali išsivystyti dėl uždegimų ir traumų, todėl šis susirgimas vyresniame amžiuje laikomas ne fiziologine, bet patologine būkle.
Apyvarpės susiaurėjimą gydyti būtina, nes varpos maišelyje (ertmėje tarp apyvarpės ir varpos galvutės) ima kauptis smegma – sekretas, susidedantis iš apyvarpės liaukučių išskyrų, nusilupusių ląstelių ir šlapimo irimo produktų. Jei vyras negali atsmaukti apyvarpės ir nuplauti susikaupusios smegmos, gali išsivystyti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas.
Parafimozė. Negydoma fimozė gali sukelti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, parafimozę. Tai būklė, kai varpos galvutė įstringa apyvarpės žiede ir sutrinka kraujotaka. Varpos galvutė ima mėlynuoti, nes:
- į varpos galvutę nebeatiteka pakankamai kraujo;
- audiniai negauna deguonies;
- taip pat negauna maisto medžiagų.
Nesikreipus į medikus galvutė gali nekrozuoti (įvyksti organo audinių žuvimas).
Apipjaustymas – pagrindinis fimozės gydymo būdas
Fimozei gydyti taikoma speciali chirurginė operacija, kuri vadinama apipjaustymu arba cirkumcizija. Tai viena seniausių operacijų žmonijos istorijoje, ji buvo atliekama dar Senovės Egipte ir kai kuriose kitose civilizacijose. Be to, kai kur iki šiol cirkumcizija atliekama dėl religinių ar higienos sumetimų.
Įrodyta, kad apipjaustyti berniukai išties rečiau serga šlapimo takų infekcijomis. Be to, vyrai, kuriems buvo pašalinta visa ar dalis apyvarpės vaikystėje, vyresniame amžiuje rečiau serga varpos vėžiu. Tačiau jei fimozės operacija atliekama jau suaugusiam vyrui, varpos vėžio rizika išlieka tokia pati kaip ir neapipjaustytiems vyrams. Taip pat mokslininkai yra įrodę, kad apipjaustyti vyrai gerokai rečiau užsikrečia žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
„Robotu valdomos operacijos kompensuoja chirurgo rankų drebėjimą ir leidžia atlikti chirurgines manipuliacijas ypač preciziškai.“ Plačiau apie chirurgijos inovacijas skaitykite čia: |
Apipjaustymas suaugusiesiems dažniausiai atliekamas dėl fimozės, tačiau kartais pasitaiko ir kitokių priežasčių. Pavyzdžiui, teigiama, kad apipjaustymas padeda išvengti priešlaikinės ejakuliacijos lytinio akto metu. Kita vertus, dėl apipjaustymo gali būti sunku pasiekti orgazmą. Be to, visada yra tikimybė, kad dėl chirurginės operacijos kils tam tikrų komplikacijų, pavyzdžiui, į organizmą pateks infekcija. Todėl urologai cirkumcizijos nerekomenduoja, kai nėra būtinybės.
Kaip atliekama cirkumcizija?
Fimozės operacija, arba cirkumcizija, atliekama taikant vietinę nejautrą, nors kai kuriais atvejais taikoma bendroji nejautra. Priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų, šalinama dalis arba visa apyvarpė. Operacija trunka vos 15–30 min., o pacientas iš ligoninės dažniausiai išleidžiamas dar tą pačią dieną.
Žaizda sugyja maždaug per 2 savaites. Gijimo laikotarpiu patariama vengti lytinių santykių ir maudynių vonioje ar baseine. Jeigu žaizda gerai gyja ir neatsiranda komplikacijų, jau trečią ar ketvirtą dieną po operacijos galima praustis po dušu.
Kūdikių fimozė – įprastas reiškinys. Ji praeina vaikučiui augant. Vis dėlto fimoze susirgusiam suaugusiam vyrui derėtų sunerimti. Laiku atlikta fimozės operacija gali padėti išsaugoti seksualinę sveikatą ir pasitikėjimą savimi, tad jei įtariate, kad galite sirgti fimoze, nedelskite – kreipkitės į urologą.
Taip pat skaitykite:
Fimozė (konkretūs faktai apie ligos simptomus, gydymą ir profilaktiką) »
Didžiausios lietuvių porų seksualinės problemos »
8 natūralūs būdai, padėsiantys pakelti testosterono lygį »
Kokia keista liga, niekad nebuciau pagalvojus, kad ir taip buna.
Sveiki, nebukit idomus, krepkites pas urologa, nieko gedingo. Pats visa laika tylejau, bet prisiverciau nueiti, isoperavo ir esu laimingas vyras su laimingu peniu kelnese 🙂
Tevai turi suziuret ar sunus turi fimoze ar ne, nes kol paauglys supras apie tai prabegs 10 metu. AIsku interneto laikais lengviau. O jei turi tai registruotis standartinei operacijai ir po visko visi laimingi 🙂
Ką darote jai tau fimoze
Aš tik dabar sužinojau apie tai…Mano sūnui kuris 9metų įtaria būtent šią diagnozę…tykiuosi viskas bus gerai. Mamos stebekite savo vaikučius.
KREIPKITES IR VAIKSCIOSIT VISI KAIP ŽYDELIAI