Atminties sutrikimas – ar jau demencija?

Kovo 17, 2017 | L.Rimgailė
+20
+21 -1

Tėvams senstant jų vaikai vis dažniau ir dažniau ima pastebėti tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, atminties pablogėjimą, kuris gali būti siejamas su demencija.

Iš lotynų kalbos išvertus žodis „dementia“ reiškia „beprotybė“. Išties, kartais demencija sergantis žmogus gali kitiems žmonėms atrodyti tarsi beprotis: skųstis ne tik atminties sutrikimais, bet ir elgesio bei mąstymo…

Ir nors kartais nežinant, jog žmogus serga demencija, jo keistas elgesys gali kelti baimę ir nerimą, visgi, nereikėtų nuo demencija sergančio žmogaus nusigręžti. Jiems reikia padėti.

Tai kas gi ta demencija?

Demencija – tai ne liga, tai – grupė simptomų, kurie prasideda dėl įvairių ligų, pavyzdžiui, esant įvairioms galvos smegenų ligoms ir pažeidimams. Atsiranda tokie simptomai kaip atminties pablogėjimas, sutrikęs miegas, sulėtėjęs mąstymas, nesirūpinimas savo higiena…Deja, tačiau, demencija sergantis žmogus retai kada pats suvokia, jog yra kamuojamas visų šių simptomų ir jo intelektas pamažu nyksta. Dažnai artimieji, kurie pamato šeimos nario keistą elgesį, mąstymo ir atminties sutrikimus, kreipiasi į gydytoją. Jo kabinete dažnai išgirsta diagnozę „,Kraujagyslinė demencija“.

Kraujagyslinė demencija – tai demencijos sindromų visuma, kurių priežastis yra smegenų pažeidimai, sukelti smegenų ir sisteminės kraujotakos sutrikimų. Pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis yra insultas. Yra išskiriama „Multiinfarktinė demencija“ – tai demencijos tipas, kurio išsivystymą lemia aukštas arterinis kraujo spaudimas, todėl svarbu išvengti insulto ir koreguoti arterinį kraujospūdį.

Senatvė – tai vienas iš demencijos rizikos veiksnių. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika, kad jam gali išsivysti kraujagyslinė demencija.

"Gydant demenciją yra naudojama elgesio terapija, nemedikamentinės priemonės, itin svarbus tampa artimųjų bendravimas su demencija sergančiu žmogumi."

Kartais artimieji, vos tik pastebi pirmuosius savo aplinkos senų žmonių atimties sutrikimus, ima dėl to  nerimauti. Yra dėl ko, nes demencija išties gali lemti atminties sutrikimus, tačiau šalia jų atsiranda ir daugiau simptomų, pavyzdžiui, pakinta žmogaus elgesys. Taip pat labai dažnai demencija sergantis žmogus nesugeba savimi tinkamai pasirūpinti, nesupranta, kas yra saugumas, mityba, higiena, nesugeba orientuotis laike, ypač naktį.

Tie, kurie gyvena su demencija sergančiais žmonėmis, greitai įpranta prie jų nuolat kartojamo to paties klausimo, tačiau skaudžiausia būna ne dėl jo, bet dėl to, jog demencija sergantis žmogus gali neatpažinti savo artimųjų..

Viena iš demencijos priežasčių – Alzheimerio liga

Pastebima, jog viena iš dažniausių̨ demencijos priežasčių̨ yra Alzheimerio liga. Alzheimerio liga pasižymi tuo, jog neženklus užmaršumas ilgainiui pereina į sunkų mąstymo ir vertinimo sutrikimą, vis sunkiau ir sunkiau žmogui tampa atlikti kasdieninius darbus, žmogui reikia nuolatinės priežiūros, jam sunku ką nors išmokti, jis nesugeba prisiminti pačių paprasčiausių dalykų, pavyzdžiui, ką ryte valgė.

 

Demencijos gydymo būdai

Pastebėjus pirmuosius demencijos simptomus – mąstymo, atminties ir elgesio sutrikimus – būtina kuo anksčiau pradėti gydymą. Ir nors demencija yra neišgydoma, vaistais galima sulėtinti jos progresavimą.

Gyvename tokiais laikais, kai stresas darbe, baimė dėl ateities, nerimas ir kitos emocinės krizės daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau nuolatos patiriamos neigiamos emocijos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tad nusprendėme pasidomėti kognityvine...

Plačiau:

Kognityvinė elgesio terapija. Kai emocijos kontroliuoja mus, o ne mes jas

Gydant demenciją yra naudojama elgesio terapija, nemedikamentinės priemonės, itin svarbus tampa artimųjų bendravimas su demencija sergančiu žmogumi.

Artimieji turėtų stengtis padėti demencija sergančiam žmogui laikytis dienos rėžimo, iš jo aplinkos pašalinti sergančiojo gyvybei pavojingos daiktus – aštrius stalo įrankius, degtukus ir kt. – sukurti saugią aplinką, stengtis, kad žmogus nuolat galėtų matyti įvairius kalendorius, laikrodžius, kurie padėtų jam susiorientuoti laike.

 

Vietoj išvadų

Jei žmogus ėmė ir užmiršo faktą ar įvykį, tai dar tikrai nereiškia, kad jam demencija. Verta sunerimti tuomet, kai žmogus nesugeba bendrauti, tampa piktas, pakinta jo elgesys ar netgi pradeda neprisiminti artimų žmonių vardų…

 

+20
+21 -1
  • Kognityvinė elgesio terapija
  • Demencija
  • Atminties sutrikimai
  • Psichologija
  • Psichiatrai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *