Disociaciniai (Konversiniai) sutrikimai

-2
+1 -3

Disociacija – procesas, kai žmogaus asmenybė skyla arba atsiskiria nuo ankstesnių išgyvenimų, jausmų, minčių. Konversinis sutrikimas nurodo, jog psichikos sutrikimai paverčiami (konvertuojami) į fizinius potyrius.

Disociacinis (konversinis) sutrikimas – sudėtinga ir reta būklė, nors atskirų sutrikimo požymių gali pasireikšti kiekvienam žmogui. Daugelis žmonių tam tikrais gyvenimo tarpsniais gali pasijusti tartum atitolę nuo savęs, lyg gyventų filme, kuriame viskas surežisuota ir netikra.

Neretai po sunkių išgyvenimų žmonės nebesugeba atsiminti, ką tuo metu jautė ar darė (disociacinė amnezija) arba, patyrę stiprų netikėtą sukrėtimą, jaučiasi tartum paralyžuoti, nesugeba pajudėti iš vietos, ištarti žodžio.

Rimtais ligos atvejais, kai nepajėgiama įveikti streso, išspręsti iškilusių problemų ir konfliktų, sąmonė skyla, atsiskiriama nuo ankstesnių prisiminimų, minčių ir jausmų.

„Šios būsenos metu patiriame ne tik stiprias neigiamas emocijas, organizme vyksta ir fiziologiniai pokyčiai, kurie ilgainiui gali sutrikdyti sveikatą.“ 

Plačiau skaitykite čia:
Streso keliami pavojai » 


Disociacinis (konversinis) sutrikimas apima tokias ligas kaip:

– disociacinė amnezija;
– disociacinė fuga;
– disociacinis stuporas;
– transas ir savikontrolės sutrikimai;
– disociaciniai judėjimo sutrikimai;
– disociaciniai traukuliai;
– disociacinė anestezija arba jutimų praradimas;
– mišrūs disociaciniai (konversiniai) sutrikimai.

Disociaciniai sutrikimai dažniausiai pasireiškia tarp mažesnį išsilavinimą turinčių, asocialių žmonių, taip pat labiau paplitę tarp jaunimo.

Vyrai šia liga serga 2–5 kartus rečiau nei moterys.

Pagrindinės sutrikimo priežastys:

– paveldimumas;
– liguisti artimųjų polinkiai;
– stiprios stresinės situacijos;
– išgyvenimai;
– vienišumas;
– tėvų skyrybos;
– blogi tarpasmeniniai santykiai, lydimi nuolatinių konfliktų;
– prastas auklėjimas, kai ugdoma egoistiška, savimyliška asmenybė. 

Disociaciniai (Konversiniai) sutrikimai. Simptomai

Sergantieji disociaciniu (konversiniu) sutrikimu pagalbos paprastai ieško ne pas psichologą, bet pas gydytoją terapeutą. Taip yra todėl, kad liga pasireiškia ne tik neurologiniais ir psichiniais, bet ir somatiniais simptomais.

Somatiniai požymiai:

- dėl nepaaiškinamų priežasčių atsiranda paralyžius;
- užkimsta balsas;
- atsiranda dalinis ar visiškas aklumas;
- skausmingas rijimas ar nesugebėjimas nuryti;
- jutimų praradimas.

Ligonis siekia aplinkinių dėmesio, elgiasi demonstratyviai, jo fiziniai nusiskundimai gali tai dingti, tai vėl atsirasti arba priminti artimųjų, sergančių sunkia liga, požymius.

Visiško paralyžiaus atveju patologinių pakitimų nenustatoma, nėra raumenų atrofijos. Gali atsirasti nevalingas kurios nors kūno dalies trūkčiojimas, drebulys, nekontroliuojamų judesių, kurie miegant išnyksta.

Greta judesių sutrikimų dažnai atsiranda ir jutimų išnykimas. Neretai nejaučiama kojų, rankų, pavyzdžiui, sritį, kurią ligonis nurodo kaip nejautrią, galima badyti adatomis ir nesulaukti jokios reakcijos.

Galimi disociaciniai traukuliai, kurie primena epilepsijos priepuolius. Ligonis puola ant žemės, raitosi, vaitoja, gali išsiriesti lanku, plėšti nuo savęs drabužius, griežti dantimis. Simptomai suintensyvėja tokį paciento elgesį stebnint aplinkiniams.

Kitais atvejais gali ištikti stuporas – viso kūno sąstingis. Žmogus negali judėti, kalbėti. Kartais prarandamas balsas, tačiau šnabždėti sugebama.

Būna atvejų, kai žmogus nesąmoningai atlieka tikslingus veiksmus, pavyzdžiui, išeina iš darbo ar namų į jam emociškai svarbią vietą, vėliau tarytum staiga „atsibunda“ ir nebeprisimena savo veiksmų.

Ligoniai gali netikėtai imti elgtis tarytum vaikai. Pamėgdžiodami jų manieras, elgesį prašo žaislų, aplinkinius vadina dėdėmis ir tetomis. Jie ne visada sugeba atlikti net nesudėtingus veiksmus, pavyzdžiui, bando uždegti degtuką, braukdami jį per dėžutę ne tuo galu arba negali atsakyti į elementarius klausimus. 

Ypač retais atvejais pasireiškia kelios asmenybės viename žmoguje. Jos tarpusavyje nesusijusios, kiekviena turi savo balsą, atmintį, pomėgius, charakterį, vadina save skirtingais vardais ir sakosi nieko viena apie kitą nežinanti.

Paprastai viena asmenybė būna pilka, nuobodi, kita – spalvinga, impulsyvi, koketiška. Pasitaiko, kad asmenybė skyla į „gerąją“ ir “blogąją“ puses. Iš vegetacinės simptomatikos gali pasireikšti dažnas širdies plakimas, pykinimas, vėmimas, gerklės raumenų spazmas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *