Disociacija – procesas, kai žmogaus asmenybė skyla arba atsiskiria nuo ankstesnių išgyvenimų, jausmų, minčių. Konversinis sutrikimas nurodo, jog psichikos sutrikimai paverčiami (konvertuojami) į fizinius potyrius.
Disociacinis (konversinis) sutrikimas – sudėtinga ir reta būklė, nors atskirų sutrikimo požymių gali pasireikšti kiekvienam žmogui. Daugelis žmonių tam tikrais gyvenimo tarpsniais gali pasijusti tartum atitolę nuo savęs, lyg gyventų filme, kuriame viskas surežisuota ir netikra.
Neretai po sunkių išgyvenimų žmonės nebesugeba atsiminti, ką tuo metu jautė ar darė (disociacinė amnezija) arba, patyrę stiprų netikėtą sukrėtimą, jaučiasi tartum paralyžuoti, nesugeba pajudėti iš vietos, ištarti žodžio.
Rimtais ligos atvejais, kai nepajėgiama įveikti streso, išspręsti iškilusių problemų ir konfliktų, sąmonė skyla, atsiskiriama nuo ankstesnių prisiminimų, minčių ir jausmų.
„Šios būsenos metu patiriame ne tik stiprias neigiamas emocijas, organizme vyksta ir fiziologiniai pokyčiai, kurie ilgainiui gali sutrikdyti sveikatą.“
Plačiau skaitykite čia: |
Disociacinis (konversinis) sutrikimas apima tokias ligas kaip:
– disociacinė amnezija;
– disociacinė fuga;
– disociacinis stuporas;
– transas ir savikontrolės sutrikimai;
– disociaciniai judėjimo sutrikimai;
– disociaciniai traukuliai;
– disociacinė anestezija arba jutimų praradimas;
– mišrūs disociaciniai (konversiniai) sutrikimai.
Disociaciniai sutrikimai dažniausiai pasireiškia tarp mažesnį išsilavinimą turinčių, asocialių žmonių, taip pat labiau paplitę tarp jaunimo.
Vyrai šia liga serga 2–5 kartus rečiau nei moterys.
Pagrindinės sutrikimo priežastys:
– paveldimumas;
– liguisti artimųjų polinkiai;
– stiprios stresinės situacijos;
– išgyvenimai;
– vienišumas;
– tėvų skyrybos;
– blogi tarpasmeniniai santykiai, lydimi nuolatinių konfliktų;
– prastas auklėjimas, kai ugdoma egoistiška, savimyliška asmenybė.