Virškinimo ligos – gyvenimo būdo pasekmė

Birželio 18, 2015 | Reklama
+6
+6 -0

Spartus gyvenimo tempas ir nereguliari mityba daugeliui atsiliepia įvairiomis virškinimo sistemos ligomis. Sergančiųjų jomis daugėja tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Šiltuoju metų laiku linkę paūmėti virškinimo sistemos sutrikimai vargina ir jaunus, ir vyresnio amžiaus žmones. Šįkart straipsnyje rasite informaciją apie šių sutrikimų priežastis, bakteriją Helicobacter pylori ir naudingus patarimus. 

Sutrikimus provokuoja stresas ir įtampa 

„Nustatyta, kad daugiau nei 50 % gyventojų yra šios bakterijos nešiotojai, bet didžioji jų dalis jaučiasi gerai ir net nežino, kad yra užsikrėtę.“ Įvairūs virškinimo negalavimai – vieni dažniausių sutrikimų, galinčių pasibaigti net tokia liūdna diagnoze kaip vėžys. Medikams nerimą kelia ir tai, kad suserga vis jaunesni žmonės. 

Nuolatinis stresas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, nuovargis, darbo ir poilsio režimo nebuvimas, žalingi įpročiai – pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi nemaža dalis virškinimo sistemos sutrikimų. Paplitęs posakis „Vieniems nervai „eina“ per širdį, kitiems – per skrandį“ išties teisingas. Tie žmonės, kuriems susinervinus ima trikti skrandžio veikla, dažniausiai suserga rimtomis virškinamojo trakto ligomis. O susirgus jiems sunkiau įveikti ligą, nes ir toliau gyvena nekeisdami gyvenimo būdo, aplinkos. 

Sutrikus virškinamojo trakto veiklai pasireiškia įvairūs simptomai. Žmogus gali skųstis: 

  • pilvo pūtimu,
  • nevirškinimo jausmu,
  • raugėjimu,
  • pykinimu ar vėmimu,
  • skausmu,
  • viduriavimu arba vidurių užkietėjimu,
  • rėmens graužimu ir kitais negalavimais. 

Dėl sutrikusio virškinimo stokojama energijos, silpsta imuninė sistema, prarandamas darbingumas. Pasikartojantys virškinimo sutrikimai gali apsunkinti kasdienybę, o negydomi – išsivystyti į dar sunkesnes ligas. 

Dauguma žmonių į gydytojus nesikreipia, kol virškinimo sutrikimai nėra ryškūs, skausmas nedidelis ir vargina retokai. Pagalbos imama ieškoti tada, kai simptomai kartojasi, reiškiasi ilgesnį laiką ir trukdo normaliam gyvenimui. Dažniausiai pacientai apsilanko gydymo įstaigoje tada, kai jau nebegali taikstytis su varginančiais nemaloniais pojūčiais. 

Virškinamojo trakto „H. pylori“ bakterijos testas

Sergančiųjų virškinamojo trakto ligomis daugėja 

Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, dirgliosios žarnos sindromas, funkcinė dispepsija – tai tik dalis netrumpo virškinimo sistemos ligų sąrašo. Daugiausiai žmonių serga dirgliosios žarnos sindromu ir gastroezofaginio refliukso liga. Sergančiųjų pastarąja padaugėjo ir tarp jaunimo, ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ji bene ryškiausia nesveikos gyvensenos, stresų pasekmė. 

Gastroezofaginis refliuksas – tai padidinto rūgštingumo liga. Klasikiniai jos simptomai: rėmuo, skausmas krūtinėje po duobute, raugėjimas, pykinimas. Taip pat gali pasireikšti netipiniai požymiai: balso pakimimas, kosčiojimas. Sergant gastroezofaginio refliukso liga rūgštis nuolat pakyla iš skrandžio į stemplę. Tai paprastai nutinka tuomet, kai sutrinka stemplės apačioje esančio raumens, kuris kontroliuoja maisto judėjimą į skrandį, veikla. Rūgštis stemplėje ardo audinį ir per ilgą laiką gali sukelti rimtų pakitimų – erozijų. 

Dirgliosios žarnos sindromu vadinama funkcinė žarnyno liga, pasireiškianti pilvo skausmu, diskomfortu, sutrikusiu tuštinimusi (viduriavimu arba vidurių užkietėjimu). Ši liga vis labiau plinta, ypač tarp 25–50 m. žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai – stresas ir įtampa. 

Abi šios ligos išties vargina, o ypač dirgliosios žarnos sindromas. Sergant šiuo sindromu suprastėja gyvenimo kokybė, ribojamos aktyvios veiklos galimybės, varžoma žmogaus dienotvarkė. Sergantis dirgliosios žarnos sindromu žmogus, išėjęs į miestą, bus priverstas eiti nuo tualeto iki tualeto, nes sergantįjį kamuos viduriavimas. Gali būti ir atvirkščiai – praėjus visai savaitei žmogus negalės pasituštinti. 

Pavojinga bakterija – Helicobacter pylori 

Skrandžio, dvylikapirštės žarnos uždegimą, opaligę, dispepsiją, vėžį gali išprovokuoti skrandyje apsigyvenusios bakterijos Helicobacter pylori. Nustatyta, kad daugiau nei 50 % gyventojų yra šios bakterijos nešiotojai, bet didžioji jų dalis jaučiasi gerai ir net nežino, kad yra užsikrėtę. 

Bakterija Helicobacter pylori galima užsikrėsti per rankas, maistą. Paprastai užsikrečiama vaikystėje, juk maži vaikai viską liečia rankomis, ima, ragauja. Taip su nešvarumais bakterija patenka į burną ir įsikuria skrandyje. Šis mikroorganizmas lengvai plinta per seiles, yra paprastai pernešamas. Jei vieno iš šeimos narių organizme randama bakterija Helicobacter pylori, šia infekcija gali būti užsikrėtę ir kiti šeimos nariai. 

1 2 3
+6
+6 -0
  • Virškinimo organų ligos
  • Skrandžio vėžys
  • Dirgliosios žarnos sindromas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Dispepsija
  • Gastroezofaginis refliuksas
  • Viduriavimas
  • Virškinimo gerinimas
  • Skrandžio ir žarnyno ligos
  • Skrandžio rūgštingumas
  • Pilvo pūtimas
  • Skrandžio opa
  • Rėmens graužimas
  • Virškinimo sutrikimai
  • Virškinamojo trakto ligos
  • Skrandžio uždegimas
  • Vidaus ligų gydytojai
  • Dvylikapirštės žarnos opaligė

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *