Bėgiodami išsigydysite ligas ar įgysite naujų? 3 populiarūs mitai

Gegužės 21, 2015 | Vilmantas Aušra
+24
Bėgiodami išsigydysite ligas ar įgysite naujų? 3 populiarūs mitai

Norite sulieknėti ar sustiprėti? Daugelis šiandien patars – imk bėgioti! Juk bėgimas – tai pats paprasčiausias sportas! Nieko nereikia žinoti ‒ užsidedi batelius ir bėgi. O ar žinote, kad bėgimas priskiriamas pačioms pavojingiausioms sporto rūšims: statistika rodo, kad net 50 % bėgikų per vienerius metus patiria vienokių ar kitokių su bėgimu susijusių traumų ar negalavimų, kurie neleidžia toliau praktikuoti šios, atrodytų, paprastos sporto rūšies. 

Mitas nr. 1 – bėgioti gali kiekvienas. Sveikam žmogui ši taisyklė išties galioja, bet kuris iš mūsų yra 100 % sveikas? Nuo 35 m. praktiškai kiekvienas žmogus turi vienokių ar kitokių nusiskundimų, susijusių su prasidėjusiu senėjimo procesu. Taigi prieš pradedant bėgioti reikėtų apsilankyti pas du pagrindinius gydytojus ir pasitikrinti sveikatą bei organizmo tinkamumą šiai sporto rūšiai. 

  • Kardiologas (širdies ir kraujagyslių ligų gydytojas). Gydytojas, atlikęs kardiologinius tyrimus, įvertins jūsų širdies ir kraujagyslių pasirengimą intensyviam sportui, kurio pagrindas yra ištvermė. Puikiai veikiantis deguonies perdavimo ir šalinimo iš kraujotakos sistemos mechanizmas ‒ tai visų organizme vykstančių procesų pagrindas.

    Be tinkamai įvertinto jūsų organizmo pasirengimo bėgimui neįmanoma sudaryti individualaus treniruočių plano. Nebent pradėsite treniruotis labai mažais tempais ir gerai „įsiklausysite“ į savo širdies darbą. Tam, žinoma, reikalinga tinkama širdies priežiūra, pavyzdžiui, bėgiojimas su pulsometru, kurį nuolatos turėtumėte stebėti ir neviršyti leistinų jūsų amžiui ribų.
  • Judesio analizės specialistas. Tai specialistas, nustatantis kūno mechaninės dalies pasiruošimą bėgimui. Judesio analizės metu filmuojamas judantis tiriamojo žmogaus kūnas ‒ tokiu būdu nustatomas raumenų disbalansas, taip pat mechaninis pėdos tipas, pagal kurį individualiai parenkama bėgimui tinkama avalynė. Tik judant žmogaus kūnui matomas dubens, liemens ir stuburo raumenų pasirengimas atlaikyti kiekvieno žingsnio smūgį. Neveltui kas antras pradedantysis bėgikas, prieš tai nepasitikrinęs kūno mechanikos, jau pirmosiomis bėgimo savaitėmis pradeda skųstis skaudančiomis blauzdomis, čiurnomis ar kitais raumenimis.

    Išankstinio judesio analizės tyrimo rezultatai leis ne tik tinkamai pasirinkti avalynę, pritaikytą individualiai pėdai, bet ir parodys stipresnius ir silpnesnius kūno raumenis, kuriuos reikėtų treniruoti tarp bėgimų. Jeigu internete imsite kitų bėgiojančiųjų klausinėti apie geriausią avalynę, pasmerksite save užprogramuotai traumai. Kitam asmeniui tinkanti avalynė jums tikrai nebus 100 % tinkama, nes iš 6 milijardų žmonių nerastumėte dviejų su identiškomis galūnėmis, kaip ir su pirštų antspaudais. 

Mitas nr. 2 – kūno sustiprinimui pakanka tik bėgiojimo. Vien tik bėgiojant tvirtėja vieni raumenys, o kiti lieka pasyvūs, todėl norėdami ištobulinti figūrą turite žinoti, kad be visapusiško kūno raumenų treniravimo sveikai bėgioti tiesiog negalėsite. Neturėdami stipraus ir lankstaus liemens bėgiodami patirsite vien traumas, nes liemuo ‒ tai sveiko bėgimo pagrindas. 

Numatykite, kad pradėję bėgioti, pavyzdžiui, 2 kartus per savaitę, 3 dienas skirsite kitų raumenų grupių stiprinimui: 

  • rankoms ir krūtinei (nes rankų darbas prisideda prie taisyklingo kojų judėjimo);
  • liemens juostai (pilvo presui, šoniniams ir nugaros raumenims). 

Asmeninis fizinio parengimo treneris padės jums sudaryti individualią kūno stiprinimo programą ir atsižvelgs į individualius kūno ypatumus, o ne vaikys grupiniame užsiėmime kartu su kitais, besiskiriančiais savo kūno mechanika. 

Mitas nr. 3 – pradėsiu bėgioti ir svoris pats sumažės. Fizinis aktyvumas yra sveikintinas, bet be sveiko maitinimosi užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyks. Taigi sureguliuota mityba ‒ tai katalizatorius, kuris leis pasiekti puikių rezultatų per 2‒3 mėnesius be didelių kančių. 

Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį

„Europoje išsiskiriame savo mirtingumu nuo širdies ligų (kurias dažnai lemia riebios mėsos vartojimas), o žuvies suvalgome itin mažai.“ 

Sveikos mitybos racionui būtinus produktus rasite čia:
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį »

Daugelis pradėjusių bėgioti žmonių teigia, kad pats organizmas ima reikalauti sveikesnių produktų, o nesveikų natūraliai ima atsisakyti, todėl vėlgi labai svarbu įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus, o ne į bendradarbių, šeimos narių ar giminių įkalbinėjimus suvalgyti dar vieną kąsnelį mėgstamo (ar jau kadaise mėgto) kepsnio ar pyrago. 

Greitesniam rezultatų pasiekimui gali būti sudaromos maitinimosi lentelės ar į mitybos racioną įtraukiami specialūs maisto papildai. Tokie būdai gali padėti pereiti prie sveikesnio maitinimosi grafiko, bet valios pastangų keičiant mitybos įpročius prireikia daugiausia. Pereikite prie asmeninės mitybos, atsižvelgdami į savo kūno poreikius, o ne į internete pateikiamas bendras lenteles. Nebijokite pasikonsultuoti su dietologais ar mitybos specialistais. Blogiausiu atveju, jeigu to padaryti nėra galimybės (tarkim, gyvenate užsienyje ir nemokate vietinės kalbos), įsiklausydami į savo kūno poreikius, didinkite salotų ir daržovių kiekį mitybos racione, atsisakykite nesveikų produktų. Ilgainiui pajausite, kad kūnas reaguoja teigiamai – pavalgę nebejaučiate sunkumo jausmo ir jaučiatės laimingesni. 

Tiek patarimų šiam kartui. Bėgiokime atsakingai!

+24
  • Sveika mityba
  • Bėgimas
  • Kardiologai
  • Raumenys
  • Mankšta
  • Sporto medicinos gydytojas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Sportas peršalus: kada vis dėlto galima?
Sportas peršalus: kada vis dėlto galima? Žiema, šalta, peršalote... Rodos, nieko naujo. Vis dėlto, dažnas ir žiemą neapleidžia aktyvaus gyvenimo įpročių: bėgioja, makštinasi, užsiima joga, šoka ar pan., tad ką gi daryti peršalus: visiškai atsisakyti judėjimo ar ne? Svarbiausia – stebėti savo kūną ir atsižvelgti į jo poreikius. +1 / 0 +1
Kelios savaitės ‒ tvirtas pilvo presas! Vlados Musvydaitės treniruotė
Kelios savaitės ‒ tvirtas pilvo presas! Vlados Musvydaitės treniruotė Atėjus pavasariui dviratininkai pumpuoja padangas, bėgikai aunasi sportinius batelius, parkuose ima skrieti riedlentės‒ atgyja ne tik gamta, bet ir visas miestas. Mankštintis visuomet sveika, bet ką daryti tiems, kurie sportą prisimena tik pavasarį? Straipsnyje rasite pilvo preso raumenų treniruotę, kuriai nesugaišite... +41 / -1 +40
Lietuvių sporto įpročiai. Interviu su buvusiu atletu Jeanu Claude’u
Lietuvių sporto įpročiai. Interviu su buvusiu atletu Jeanu Claude’u Buvęs Vokietijos atletas, sporto klubo JC SPORT įkūrėjas Jeanas Claude’as, kuriam sportas yra neatsiejama gyvenimo dalis, jau septynerius metus rūpinasi lietuvių sveikata. Lietuvoje gyvenantis treneris neslepia, kad mes dar tik mokomės sveikai gyventi, bet pripažįsta, kad sveikos gyvensenos entuziastų Lietuvoje vis daugėja... +28 / 0 +28
Traumos, kurias patiria dailiojo čiuožimo atstovai
Traumos, kurias patiria dailiojo čiuožimo atstovai Dailusis čiuožimas – tai ne tik grakštus ir lengvas čiuožimas poroje ant ledo. Ne, tikrai ne, tai – ir traumos, kurių dažnai mes, žiūrovai, net nematome, bet jas karts nuo karto patiria šios sporto šakos atstovai.. 1 +21 / 0 +21
Joga – mitai ir faktai. Pokalbis su jogos mokytoja Inga Rubikiene
Joga – mitai ir faktai. Pokalbis su jogos mokytoja Inga Rubikiene Apie jogą teko girdėti kiekvienam, tačiau neabejotinai visi ją suvokiame skirtingai. Vienam joga siejasi su meditacija, kitam ‒ su neįtikėtinomis fizinėmis galiomis ir pačiomis keisčiausiomis pozomis, trečiam ‒ su pasakojimais apie tai, kad tikrieji jogai gali išbūti nevalgę ir negėrę kelias savaites. Tačiau ar viskas... +20 / -2 +18
17 būdų, kaip per dieną sudeginti daugiau kalorijų
17 būdų, kaip per dieną sudeginti daugiau kalorijų Jeigu kasdien sugebate nueiti į sporto klubą ir sudeginti 500 kalorijų, tiesiog nuostabu – bet jeigu po rytinės mankštos 8 valandas prasėdite prie stalo, lieknėjimas gali smarkiai užtrukti. Laimei, yra slaptų būdų, leidžiančių nejučiomis deginti kalorijas visa dieną. Šie specialistų patarimai padės greičiau atsikratyti svorio. +16 / 0 +16
Kokias traumas dažniausiai patiria maratono dalyviai?
Kokias traumas dažniausiai patiria maratono dalyviai? Pasaulyje vis labiau populiarėjantys maratonai susilaukia įvairaus amžiaus žmonių susidomėjimo. Maratone savo jėgas vis dažniau nusprendžia išbandyti ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai bėgikai. Deja, tačiau nei vienas maratonas nepraeina be tam tikrų traumų... +15 / 0 +15
Nauji metai – naujas kūnas?
Nauji metai – naujas kūnas? Naujiems metams prasidėjus sporto klubus ir vėl užplūdo galybė žmonių, kurie trokšta gražaus kūno. Ir tai nei kiek nestebina, mat žiniasklaida nuolat rodo gražius žmones, įvairias dietas ar tiesiog straipsnius apie sveiką gyvenimo būdą. Tad vos tik atėjus Naujiems ir Jūs praveriate sporto klubo duris... +14 / 0 +14
Mankšta dirbant biure – būtina. Judėkime!
Mankšta dirbant biure – būtina. Judėkime! Šiandien vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą. Fizinės veiklos stoka gali lemti ne tik antsvorį, nugaros skausmą, bet ir sukelti ar paūminti tam tikras ligas. Dažnai juokaujama, kad XX a. blogiausias žmogaus įprotis – rūkymas, o šių laikų – sėdėjimas. Norėdami išvengti negalavimų dalis žmonių kelis kartus per... +13 / 0 +13
Kelio sąnario traumos: kaip išvengti?
Kelio sąnario traumos: kaip išvengti? Kelio sąnario traumos yra gana dažnos tiek tarp jaunų, tiek tarp pagyvenusių žmonių. Mes daug laiko praleidžiame sėdėdami prie kompiuterių, tad mūsų sąnariai, visai kaip ir automobilis, kuriuo nesinaudojame, kartais ima ir „užrūdija“ t.y. sąnariai tampa ne tokie paslankūs, vargina sąnarių skausmai, o kartais – net ir... +11 / 0 +11