Kognityvinė elgesio terapija. Kai emocijos kontroliuoja mus, o ne mes jas

Kovo 19, 2014
+8
+9 -1

Gyvename tokiais laikais, kai stresas darbe, baimė dėl ateities, nerimas ir kitos emocinės krizės daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau nuolatos patiriamos neigiamos emocijos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tad nusprendėme pasidomėti kognityvine elgesio terapija, kuri gali padėti išsivaduoti iš neigiamų minčių, blogos nuotaikos ir prastos savijautos.

Ką gi reiškia kognityvinė elgesio terapija? Tai psichoterapinė intervencija, kurios tikslas – sumažinti patiriamą stresą, keičiant žmogaus mąstyseną ir elgesį tokiu, kuris lengviau įveiktų stresines situacijas. Toks kognityvinės elgesio terapijos apibrėžimas gali pasirodyti lyg iš fantastikos srities, vis dėlto tokio tipo terapija yra moksliškai pagrįstas gydymo metodas.

„... kiekvienas iš mūsų turi minčių ir įsitikinimų „rinkinį“, kuris nulemia mūsų reakcijas į tam tikrus neigiamus aplinkos dirgiklius.“ Kognityvinės elgesio terapijos pamatas – manymas, kad individo emocijos ir elgesys dažniausiai yra neteisingų įsitikinimų pasėkmė. Elementarus pavyzdys: kažkam tamsoje sušnarėjus prie lango, bijoma ne pačio garso, o to, kas gali tą garsą sukelti. Savo galvoje dažnai nusipiešiame vaizdinį, kuris gerokai prasilenkia su realybe.

Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų turi minčių ir įsitikinimų „rinkinį“, kuris nulemia mūsų reakcijas į tam tikrus neigiamus aplinkos dirgiklius. Jei šis minčių „rinkinys“ pilnas negatyvumo, patiriamas stresas gali sukelti rimtų psichologinių susirgimų – depresiją, panikos ir nerimo priepuolius.

Bet iš kur kyla šis negatyvumas? Paprastai jis išsivysto palaipsniui. Negatyvumui įtakos gali turėti auklėjimas, neigiama patirtis ir, aišku, prigimtinės savybės. Tad kognityvinės elgesio terapijos metu bandoma išsiaiškinti ryšius tarp mūsų įsitikinimų, emocijų ir elgesio, ir visus juos permodeliuoti.

Kaip vyksta kognityvinė elgesio terapija?

Bendras gydytojo ir paciento darbas. Kognityvinės elgesio terapijos metu pacientas ir terapeutas dirba kartu. Tokiu būdu terapeutui lengviau suprasti savo pacientą, perprasti jo mąstymo modelį, elgesį, emocijas ir kasdienę veiklą. Išsiaiškinus pagrindines problemas, pacientas ir terapeutas bendromis jėgomis išsikelia terapijos tikslus bei uždavinius ir sudaro gydymo planą.

Kognityvinė elgesio terapija. Kai emocijos kontroliuoja mus, o ne mes jasSprendžiamų ir neišsprendžiamų problemų klasifikacija. Ne paslaptis, kad žmonės į psichologus kreipiasi tuomet, kai juos ištinka problema arba užgriūna visa bėdų lavina. Su psichologų pagalba bandoma ieškoti priežasties, kodėl yra taip, o ne kitaip, analizuojama susiklosčiusi situacija ir bandoma kažką keisti gyvenime.

Kognityvinės elgesio terapijos metu problemos skirstomos į dvi grupes: į sprendžiamas ir neišsprendžiamas. Nustačius sprendžiamas problemas ir išsikėlus tikslus, dirbama tikslingai pasirinktų tikslų ir norimų pasikeitimų kryptimi. Kartais reikia keisti ir individo mąstyseną, įsitikinimus ar požiūrį. Juk kartais nutinka taip, kad daugelį problemų susigalvojame patys. Taip pat galima keisti, permodeliuoti paciento elgesį.

Problemų spendimo būdų paieškos. Paprastai pagrindinis ir svarbiausias terapijos tikslas – išmokyti pacientą rasti tinkamesnių problemų sprendimo būdų už tuos, kurie buvo taikomi iki terapijos. Priešingai nei gulint pas psichiatrą ant sofutės, pacientas turi atlikti jam paskirtas užduotis, kad galėtų išbandyti naujus problemų sprendimo būdus ir įsitikinti jų efektyvumu. Terapija vidutiniškai trunka iki 4 mėnesių, susitinkant kartą per savaitę, tiesa, sudėtingesniais atvejais gydymas gali trukti ir ilgiau.

Kognityvinė elgesio terapija koncentruojasi į dabartines žmogaus problemas ir jų sprendimą. Terapijos metu nesikapstoma po žmogaus praeitį, kuri galėjo turėti įtakos dabartinėms problemoms. Tokios terapijos tikslas – pagerinti individo dabartinį gyvenimą ir užkirsti kelią neigiamoms emocijoms ateityje.

Kada reikia taikyti kognityvinės elgesio terapijos gydymą?

Šia terapija sėkmingai gydomi tokie sutrikimai kaip: depresija, įvairios fobijos, nerimas, potrauminis stresas, valgymo sutrikimai, įkyrių minčių sindromas ir t. t. Kognityvinė elgesio terapija taip pat gali padėti tiems, kurie jaučia nepasitikėjimą savimi, turi bendravimo sunkumų ar yra liguistai drovūs.

Vis dėlto jei liga sudėtinga, vien kognityvinės elgesio terapijos gali nepakakti. Dėl šios priežasties kognityvinis metodas dažnai taikomas kartu su antidepresantais ar kitais medikamentais. Moksliškai įrodyta, kad kognityvinės elgesio terapijos ir medikamentų „kokteilis“ yra gerokai efektyvesnis, nei gydymas tik vaistais. O ir rizika vėl susirgti depresija ar kitomis ligomis – gerokai sumažėja.

+8
+9 -1
  • Depresija
  • Stresas
  • Mitybos sutrikimai
  • Psichologija
  • Nerimas
  • Psichoterapijos klinikos
  • Psichologai
  • Psichoterapeutai
  • Kognityvinė elgesio terapija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *