5 mitai apie skiepus vaikams

Lapkričio 28, 2013
+10
5 mitai apie skiepus vaikams

Pastaruoju metu žmonės vis daugiau skaito ir domisi sveikata, o visuomenėje ir ypač internete sklando daugybė su vaikų skiepijimu susijusių mitų. Tėvai perskaitę informaciją nežino, kuo ir betikėti. Ar reikalinga tokia gausybė skiepų mažam vaikui? Gal tikrai skiepuose esančios medžiagos gali jam pakenkti? Į šiuos ir panašius klausimus atsakymų negavę tėvai kartais nusprendžia vaikų neskiepyti, taip juos pastatydami į didžiulį pavojų. Tad šiame straipsnyje bandysime išsklaidyti kelis dažniausius mitus apie vaikų skiepijimą.

Mitas. Aplink visi vaikai pasiskiepiję, tad mano vaikas bus saugus ir be skiepų.

Tai, kad aplinkiniai yra pasiskiepiję, išties sumažina riziką susirgti nepasiskiepijusiam vaikui. Šis reiškinys vadinamas visuomeniniu imunitetu. Dažniausiai užtenka, kad ligai imunitetą turėtų 95% visuomenės narių ir likusiems tikimybė susirgti yra maža. Tai padeda apsaugoti vaikus iki pirmųjų skiepų bei vaikus, kurių negalima skiepyti dėl sveikatos problemų. Tačiau pastaruoju metu paplitus antivakcininiam judėjimui, nepasiskiepijusių vaikų grėsmingai padaugėjo. Be to, kai kurios ligos yra itin užkrečiamos ir visuomeninis imunitetas joms mažai reikšmingas. Pavyzdžiui, nuo tymų nepasiskiepiję vaikai šia liga suserga net 22 kartus dažniau nei pasiskiepiję. Tad akivaizdu, kad vien saugios aplinkos nepakanka – reikia, kad ligai imunitetą turėtų ir pats vaikas. Reikia nepamiršti, kad pastaruoju metu žmonės vis daugiau keliauja, tad net jei vaikai ir būtų gana saugūs savo aplinkoje, išvykę neišvengiamai rizikuotų susirgti.

Mitas. Skiepuose esančios nuodingos medžiagos kenkia vaikui.

Interneto platybėse ieškodami informacijos apie skiepų sudėtį, greitai rastume abejotinos kokybės straipsnių, teigiančių, kad vakcinose yra įvairiausių pavojingų cheminių medžiagų, kancerogenų ar net antifrizo. Dauguma šių teiginių yra paprasčiausiai netiesa. Vakcinose yra tam tikrų medžiagų, kurios prailgina jos galiojimo laiką ar saugo nuo užteršimo, tačiau jų kiekis yra labai mažas ir nekenksmingas. Svarbu atsiminti paprastą dalyką – kad ir kaip baisiai gali skambėti mums nepažįstamų medžiagų pavadinimai, nuodingumą lemia suvartotas medžiagos kiekis, juk didelėmis dozėmis mirtį sukelti gali net vanduo. Skiepų priešininkai kartais visa gerkle šaukia, kad skiepuose yra formaldehido, tačiau pamiršta paminėti, kad vidutinio dydžio kriaušėje jo yra 600 kartų daugiau.

Mitas. Skiepai sukelia autizmą ir kitas sunkias ligas.

Idėją, kad autizmą gali sukelti MMR (tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcina, 1998 metais paskelbė A. Wakefield. Šias kalbas dar labiau paskatino tai, kad maždaug sutampa amžius, kuomet vaikai skiepijami MMR vakcina ir dažniausiai diagnozuojamas autizmas. Vėliau dėl visko buvo apkaltintas tiomersalis – gyvsidabrio turinti medžiaga, kuri kaip konservantas mažais kiekiais buvo naudojama kai kuriose vakcinose. Verta paminėti, kad tiomersalio niekada nebuvo MMR vakcinos sudėtyje. Beje, 2000 metais tiomersalis buvo pašalintas iš visų vaikams skiriamų vakcinų. Jei jis turėjo įtakos autizmui, tai po šio pašalinimo naujų autizmo atvejų skaičius turėjo pradėti mažėti. Tačiau spėkit, kas nutiko? Jis toliau auga. Yra atlikta bent 14 tyrimų, kurių metu buvo tiriamas ryšys tarp skiepų ir autizmo, tačiau jų visų išvada buvo tokia pati – jokio ryšio nenustatyta. Nepaisant to, visuomenėje ši klaidinga idėja plačiai paplitusi ir ja įtikėję tėvai neskiepija savo vaikų, taip jiems sukeldami didelį pavojų. Autizmas yra didžiulė problema ir vis dar neaišku, kas jį sukelia, tačiau vienareikšmiškai galime teigti, kad vakcinos jo tikrai nesukelia. Taip pat ne kartą buvo tirtas ir skiepų ryšys su išsėtine skleroze bei kitomis ligomis, tačiau vėlgi jokio ryšio nebuvo rasta.

Mitas. Vaikui geriau šiomis ligomis persirgti ir įgyti natūralų imunitetą.

Daugelis tėvų vaikystėje yra persirgę vėjaraupiais ir galvoja, kad tai nėra rimta liga. Kartais tai tiesa, tačiau ji gali sukelti ir rimtų komplikacijų. Odos pažeidimai gali infekuotis bakterijomis ir kilti sunkios infekcijos ar prasidėti plaučių uždegimas. Beje, jei vaikai nesuserga vėjaraupiais ir nuo jų nepasiskiepija, jie gali susirgti jau būdami suaugę, o tuomet šios ligos eiga žymiai sunkesnė. Jei vaikas užsikrečia tokiomis ligomis kaip tymai, poliomielitas ar difterija, tai po jų gali likti pasekmių visam gyvenimui, o kartais jos gali baigtis net mirtimi. Tad, nors natūraliai susidarantis imunitetas ir tvirtesnis, dėl jo tikrai neverta rizikuoti vaiko sveikata.

Mitas. Tiek daug skiepų mažiems vaikams „sujauks“ jų imuninę sistemą.

Skiepų kalendorius atrodo gana grėsmingai – juk vaikai turi gauti net keliolika skiepų dar iki 2 metų amžiaus, o kartais gauna kelias skiepų injekcijas ir vieno apsilankymo pas gydytoją metu. Tėvai dažnai nerimauja, kad tai per didelis krūvis dar nebrandžiai vaiko imuninei sistemai. Tačiau, palyginus su tuo, kokį krūvį vaiko imuninė sistema patiria kiekvieną dieną, skiepai sudaro tik lašą jūroje. Apskaičiuota, kad per dieną vaiko imuninė sistema susitinka su keliais tūkstančiais antigenų, o visose vakcinose, kurias gauna vaikas, kartu sudėjus tėra 150 antigenų. Tad tikrai neverta nerimauti, kad skiepai sukels per didelį krūvį vaiko imuninei sistemai.

Gali kilti klausimas, kodėl gi pastaruoju metu taip užsipulti skiepai? Ekspertai mano, kad jie tapo savo sėkmės aukomis. Skiepai taip gerai atlieka savo darbą, kad daugelis ligų tapo labai retos ar net visai išnyko. Ligoms dingus iš akiračio žmonės pamiršo, kokias sunkias pasekmes jos gali sukelti ir kokį svarbų darbą atlieka skiepai. Jų suteikiama nauda gerokai nusveria galimą žalą, tad apsaugokite savo vaikus juos paskiepydami.

+10
  • Vaikų ligos
  • Skiepai vaikams
  • Vaikų gydytojai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Vaikas ir gamtos pavojai
Vaikas ir gamtos pavojai Paklaustas, kur norėtų poilsiauti, jūsų vaikas nupieš mažą namelį vidury pievos, su medžiais ir gėlėmis, dažnai su paukščiais ir tolumoje vinguriuojančia upe. Taigi, jei jūs gyvenate mieste, nuvežkite vaikutį į kaimą. Kaime vaiką viskas domins: klegantys naminiai paukščiai, darbštuolis arklys, čepsintys paršeliai.... +2 / 0 +2
Ką daryti, kad vaikui sektųsi mokykloje?
Ką daryti, kad vaikui sektųsi mokykloje? Rudens pradžia daugeliui tėvų sukelia malonius rūpesčius: knygos, kreidelės, spalvoti pieštukai ir kita pirmoko amunicija sukraunama į gražiausią kuprinę ir mokyklinukas, įsikibęs į tėčio ar mamos ranką, žengia į mokyklą. Nauji mokslo metai reiškia naujus iššūkius ne tik mažiesiems, bet ir jų tėveliams. Ką daryti, kad... +22 / -1 +21
Kaip elgtis, jei mažylis susirgo?
Kaip elgtis, jei mažylis susirgo? Jūsų vaikutis susirgo. Ką turite daryti? Pirmiausia turite jį stebėti. Iškyla pirmieji įtarimai dėl sveikatos pablogėjimo, jei: +15 / 0 +15
Tymai. Kaip atpažinti vaikiškos ligos simptomus?
Tymai. Kaip atpažinti vaikiškos ligos simptomus? Tymai – tai paramiksoviruso sukeliama ūmi infekcija, kuri itin greitai plinta. Tymais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu (virusas išsiskiria per kvėpavimo takus ir plinta čiaudint ar kosint per seiles). Kai vaikas suserga tymais, pasireiškia specifinis bėrimas. Nuo sergančio žmogaus šia infekcija galima... +14 / -1 +13
Vaikų mityba – ką reikėtų žinoti? I dalis
Vaikų mityba – ką reikėtų žinoti? I dalis Rinkdamiesi maistą ir valgydami vaikai negalvoja apie maisto mitybinę vertę. Mažyliai vadovaujasi labai paprastu principu: „Valgau, jei skanu.“ Tad visa atsakomybė formuojantis vaiko mitybos įpročiams tenka tėvams. Jų rodomas pavyzdys, laiku pasiūlytas sveikas produktas, naminis maistas, valgymo kultūra – visa tai ir dar daugiau... +12 / 0 +12
Vaiko protinė raida
Vaiko protinė raida Kiek iš tikrųjų supranta dvejų metų vaikas? O kiek penkerių? Šie klausimai dažnai kyla tėveliams, auginantiems vaikus. Vaikų protinė raida – individuali. O tai reiškia, kad kiekvienas vaikas savu laiku pasiekia tam tikras protinio išsivystymo stadijas. Dėl to vienareikšmiškai visų mažylių gebėjimų vertinti nereikėtų. 1 +10 / 0 +10
Sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje – ar esate pavyzdys savo vaikui?
Sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje – ar esate pavyzdys savo vaikui? Apie „tunkančios Europos“ problemą kalbama vis dažniau ir vis garsiau. Opiausia šios problemos vieta – itin žemas vaikų fizinis aktyvumas. Pasak specialistų, sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi būtent vaikystėje, o jų pasekmės gali turėti įtakos visam tolimesniam žmogaus gyvenimui. Šiurpi statistika Kas penktas... +8 / 0 +8
Kaip mūsų žodžiai veikia vaikus?
Kaip mūsų žodžiai veikia vaikus? Paprašėte ką tik pradėjusio vaikščioti mažylio atnešti savo batuką ir jis tai padarė? „Šaunuolis“, – sakote jam ir apdovanojate bučiniu. Jūsų mažoji dailininkė nupiešė piešinį? „Kaip gražu!“ – iškart įvertinate, o užsigavusį sūnelį raminate: „Juk čia nieko tokio...“ Tačiau kas iš tiesų slypi už... +7 / 0 +7
Ar žaliavalgystė tinka vaikams?
Ar žaliavalgystė tinka vaikams? Terminas „žaliavalgystė“ apima įvairias mitybos rūšis, kurias vienija termiškai apdorotų maisto produktų atsisakymas. Terminis maisto apdorojimas skirtingų žaliavalgystės rūšių suvokiamas ne vienodai, bet dažniausiai nubrėžiama konkreti riba, pavyzdžiui, 46 ºC ar 40 ºC temperatūra. Kai kurie žaliavalgiai renkasi valgyti... +6 / 0 +6
Staigios kūdikių mirties sindromas. 10 profilaktikos taisyklių
Staigios kūdikių mirties sindromas. 10 profilaktikos taisyklių Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) nėra liga. Tai diagnozė, kuri konstatuojama tuo atveju, kai staiga ir be paaiškinamos priežasties miršta naujagimis arba kūdikis. Esant kokiai nors priežasčiai, pavyzdžiui, nelaimingam atsitikimui, infekcijai, įgimtiems sutrikimams, ši diagnozė nėra patvirtinama. 2008 m. Lietuvoje dėl... +11 / -6 +5