Kodėl anoreksija suserga ir maži vaikai?

Anoreksija, deja, yra ne tik jaunų merginų, nepatenkintų savo figūra, liga. Vaikų (infantilinė) anoreksija taip pat yra dažnai sutinkama kasdieninėje gydytojo praktikoje. Egzistuoja daug įvairių anoreksijos apibrėžimų, kuriuose pagrindinis vaidmuo yra skiriamas nepasitenkinimui savo išvaizda ir nepraeinančiam norui numesti svorį, tačiau mažų vaikų anoreksijai šis apibrėžimas yra netinkamas, nes liga visgi dažniau nei paaugliams būna nulemta ne psichinių nuokrypių, o tam tikrų somatinių ligų. Taigi, vaikų anoreksija – ilgalaikis apetito nebuvimas, nulemtas fiziologinio mitybos poreikio reguliavimo sutrikimų, dėl kurių vaikas netenka svorio ir sutrinka jo fizinis vystymasis.

Kaip atpažinti ligą?

„Tikroji anoreksija pasireiškia tada, kai vaikas visiškai atsisako valgyti, jo dienos maisto kaloringumas yra labai mažas. “ Norint diagnozuoti anoreksiją, pirmiausiai vaikas turi būti apžiūrimas ir įvertinamas jo išsivystimas. Vaiko fizinis išsivystimas vertinamas pagal tam tikras augimo kreives pagal kurios padeda nustatyti kiek vaikas yra atsilikęs nuo savo bendraamžių vidurkio. Jeigu ūgis ir svoris atitinka amžių, labiausiai tikėtina, kad vaikas yra tiesiog išrankus ir nenori valgyti tam tikro maisto, tačiau jo suvalgomo maisto kaloringumo pakanka fiziologiniams poreikiams užtikrinti ir jo fiziniai duomenys yra patenkinami. Svarbiausia tokiu atveju yra išsiaiškinti, kada dingo apetitas, kas galėjo turėti tam įtakos, ką dabar dažniausiai valgo vaikas ir ar užkandžiauja (saldainiai, ledai, vaisiai, įvairūs gėrimai) tarp valgymų. Tikroji anoreksija pasireiškia tada, kai vaikas visiškai atsisako valgyti, jo dienos maisto kaloringumas yra labai mažas. Tai yra pavojinga ir gali lemti tolesnį vaiko vystymosi atsilikimą.

Anoreksijos priežastys:

• Lėtinės virškinamojo trakto ligos (gastritas, gastroduodenitas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, uždegiminė žarnų liga). Vaikas atsisako valgyti dėl skausmo, dažniausiai kylančio po valgio. Taip pat gali kilti pykinimas, vėmimas.
• Kirmelių buvimas virškinamajame trakte. Parazitai minta į organizmą patenkančiu maistu. Vaikai dažnai viduriuoja, kartais vemia.
• Burnos ertmės susirgimai (kandidozė, stomatitas ir kitos). Vaikas atsisako valgyti dėl skausmo tiek kontaktuojant su maistu, tiek jį kramtant.
• Maisto alergija. Tokie alergenai gali sukelti ne tik vietines (odos bėrimai), bet ir viso žarnyno uždegimines reakcijas sukeliančias viduriavimą. Vaikas šiuos nemalonius pojūčius paprastai sieja su tam tikru maistu ir atsisako valgyti norėdamas apsaugoti savo organizmą.
• Infekciniai-alerginiai susirgimai, lydimi aukštos temperatūros. Vaikas atsisako valgyti dėl blogos savijautos.
• Vitaminų, mikroelementų trūkumas. Apetitas sumažėja esant vitamino B1, B 12, cinko ir geležies trūkumui.
• Onkologiniai susirgimai. Esant pogumburio pažeidimui ar kraniofaringiomai pažeidžiama konkorežinė liauka, kurios hormonai atsakingi už apetito reguliavimą. Kocheksija – navikus lydintis sindromas, kurio metu vaikas atsisako valgyti, taip pat būdingas žymus ir greitas svorio netekimas.
• Lėtinės somatinės ligos, lydimos kraujotakos ir / arba kvėpavimo nepakankamumo. Dažniausiai pasitaiko įgimtos širdies ydos. Vaikas atsisako valgyti, nes jaučia pykinimą, skrandžio pilnumo jausmą, pilvo skausmą.
• Lėtinė endogeninė organizmo intoksikacija (endogeninė – vidinė, iš savo organizmo). Intoksikacija būdinga esant uremijai, kalio ar kalcio pertekliui, inkstų kanalėlių patologijai, kepenų nepakankamumui ir t.t.
• Lėtinė egzogeninė organizmo intoksikacija (egzogeninės– ne organizmo viduje susidarančios, bet iš išorinės aplinkos patenkančios medžiagos). Šiai grupei priskiriama ir medikamentinė intoksikacija antiepileptiniais, raminamaisiais preparatais, spindulinė terapija, gydymas citostatikais ir t.t.

Akivaizdu, kad norint išsiaiškinti apetito dingimo priežastį reikia atlikti daug įvairių tyrimų. Vertėtų nepamiršti, kad apetito netekimas gali būti funkcinis, sąlygotas sutrikusio miego ir budrumo režimo, mitybos režimo, socialinės ir psichologinės aplinkos šeimoje. Kiekvienas vaikas, esant ilgalaikiam apetito nebuvimui arba svorio netekimui turėtų būti išsamiai apžiūrėtas gydytojo, nes šie požymiai gali būti pirmieji rimtų susirgimų signalai.