2. Papildai. Esant dideliam vitamino D trūkumui, galima rinktis papildus. Tačiau būtina pasitarti su gydytoju dėl dozavimo, nes vitamino D perteklius gali sukelti sveikatos sutrikimų ir yra sunkiai pašalinamas iš organizmo.
3. Mityba. Per daug mėgaujantis saule, padidėja rizika susirgti melanoma, vartojant papildus – perdozuoti arba pakenkti kitiems vidaus organams. Taigi subalansuota mityba – vienas saugiausių ir natūraliausių būdų, padedančių palaikyti reikiamą vitamino D kiekį organizme. Tačiau čia susiduriama su kita problema – gamtoje labai nedaug maisto, prisotinto vitaminu D. Štai keletas maisto produktų, kuriuose yra vitamino D:
- riebi žuvis (lašiša, tunas, skumbrė, kardžuvė);
- žuvų taukai;
- jautienos kepenys;
- sūris;
- kiaušinio trynys;
- grybai;
- apelsinų sultys (natūralios);
- liesas pienas;
- jogurtas;
- grūdai ir kt.
Vitamino D perteklius
Vitamino D perteklius yra kur kas retesnis nei vitamino D trūkumas. Ilgai būnant saulėje vitamino D per daug neprikaupsite, tačiau vartojant papildus, neatsižvelgiant į esamą vitamino D kiekį organizme, galima ir perdozuoti. Esant tokiai situacijai gali pasireikšti: anoreksija, šleikštulys, pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nuovargis, galvos svaigimas, šlapinimosi pagausėjimas, troškulys, prakaitavimas, pasikartojantis galvos skausmas ar svorio netekimas.
Nors Lietuva – viena iš daugelio Šiaurės šalių, kurioms taip pat aktuali vitamino D trūkumo problema, tačiau, atsižvelgiant į lietuvių mitybos įpročius, tenka nemenkai susirūpinti. Palyginimui: anglai valgo menkę, suomiai ir švedai mėgsta lašišą, norvegai gamina žuvies taukus, japonai ruošia sušius. Na o mes, lietuviai, vis dar gausiai valgome cepelinus, kitus riebius mėsinius ar bulvinius patiekalus. Taigi reikėtų stengtis paįvairinti savo mitybą, į racioną įtraukiant daugiau žuvies ir kitų vitamino D turinčių produktų. Tad linkime rasti skaniausią būdą, kaip kompensuoti saulės stygių!
Lithuanian