Juoduogis šeivamedis

0
+1 -1


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nuo peršalimo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Juoduogis šeivamedis (lotyniškai Sambucus nigra) – tai šeivamedinių šeimai priklausantis, dekoratyvus, ilgai gyvuojantis, daugiametis krūmas arba medis. Šeivamedis užauga nuo 3 iki 10 metrų aukščio. Žievės spalva ir paviršius priklauso nuo šakų amžiaus: jaunų šakų žievė būna pilkai žalia su tamsiomis karputėmis, o senų šakų ir stiebo žievė – pilkai rudos spalvos, nelygi, sueižėjusi. Šeivamedžio lapai – dideli, sudaryti iš mažesnių lapelių (paprastai 5-7). Ovalios formos lapeliai į galą nusmailėja, yra dantytais krašteliais. Patrynus lapelius tarp rankų, jaučiamas ne itin malonus kvapas. O medžio žiedai – kvapnūs, balkšvos spalvos, susitelkę į skėčio formos kekes. Šeivamedžio vaisius – tamsus, panašus į uogą, turi kauliuką.

Šeivamedžiai Lietuvoje auga natūraliai, bet nėra dažni. Jie mėgsta drėgną aplinką, derlingus dirvožemius, todėl paprastai auginami soduose dirbtiniu būdu (miškuose randami tik sulaukėję).

Veikliosios juoduogio šeivamedžio medžiagos: vitaminas C, eteriniai aliejai, rauginės medžiagos, glikozidai, gleivės, flavonoidai, organinės medžiagos, mineralinės medžiagos (geležis, varis, kalcis).

Juoduogis šeivamedis naudojamas liaudies medicinoje. Jo preparatai skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, efektyviai mažina padidėjusią kūno temperatūrą, pasižymi uždegimą slopinančiomis ir antibakterinėmis savybėmis, laisvina vidurius.

Juoduogio šeivamedžio vartojimo kontraindikacijos: šeivamedžio preparatų negalima naudoti sergant inkstų akmenlige ir leukopenija (sumažėjus baltųjų kraujo kūnelių leukocitų kiekiui).

Juoduogis šeivamedis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti tinkamas beveik visas šeivamedis: lapai, žievė, žiedai ir vaisiai.

Vaisius reikėtų rinkti subrendusius (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais). Surinktus vaisius reikėtų apvytinti ir džiovinti specialiose džiovyklose, nes jiems reikia gana aukštos džiovinimo temperatūros – 60-65 laipsnių Celsijaus. Gerai sudžiovinti vaisiai turi būti susiraukšlėję, apvalūs, lipnūs, saldžiai rūgštaus skonio.

Žiedai renkami visiškai pražydę, gegužės–birželio mėnesiais. Juos reikėtų džiovinti itin gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Optimali džiovinimo temperatūra – 40-50 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinti žiedai turi būti silpnai jaučiamo skonio, gelsvos spalvos ir skleisti lengvą, malonų aromatą.

Juoduogio šeivamedžio užpilas. Stikline verdančio vandens reikėtų užpilti šaukštą sudžiovintų šeivamedžio žiedų, palaikyti 15 min. ir nukošti. Prakaitavimo skatinimui vakare reikėtų išgerti pusę litro užpilo. Tokiu užpilu galima skalauti burną, norint slopinti uždegimo procesus.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *