Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Paprastoji gervuogė (lotyniškai Rubus caesius) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, visus metus žaliuojantis, ilgai gyvuojantis, iki 130 centimetrų užaugantis krūmas. Augalo stiebai driekiasi palei žemę (tačiau gali būti ir statūs), iki 1–3 metro ilgio, apaugę duriančiais dygliukais, kurie turi melsvą apnašą. Rudenį stiebai plačiai išsišakoja. Iš šakelių išauga sudėtiniai, žali, rombo arba ovalo formos (primenantys kiaušinį), dantytais krašteliais, plaukeliais apaugę lapai. Žiedai – nuo baltos iki rausvos spalvos, kelių centimetrų skersmens, vaisius – visiems gerai žinoma gervuogės uoga, sudaryta iš daug mažų, juodų vaisiukų. Gervuogės žydi gegužės–birželio mėnesiais, vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Gervuogės Lietuvoje yra gerai žinomos ir dažnos, bet dažniau auga pavieniui, didelių uogynų nesudaro. Mėgsta drėgnas vietas, todėl gali būti aptinkamos paupiuose, ežerų pakrantėse, drėgnuose miškuose, grioviuose.
Juodavaisės gervuogės veikliosios medžiagos: jose gausu vitaminų (C, E, B grupės vitaminų, beta karotenas), organinės rūgštys, angliavandeniai, filochinonas, rauginės medžiagos, flavonoidai, mineralinės medžiagos (kalis, magnis, fosforas).
Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios paprastosios gervuogės naudojamos liaudies medicinoje. Jos tinkamos karščiuojant (skatina prakaito išsiskyrimą, efektyviai malšina troškulį). Dėl šlapimą skatinančių savybių tinka šlapimo takų infekcijoms gydyti, dėl sutraukiančių savybių – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Uogos padeda esant virškinamo trakto sutrikimams (laisvina vidurius, todėl tinka užkietėjus viduriams, stabdo skrandžio kraujavimą, aktyvina žarnyno veiklą). Taip pat gervuogės pasižymi uždegimus slopinančiuoju poveikiu, todėl esant uždegimui tinka skalauti burnos gleivinę. Gervuogėmis gali būti gydomos kai kurios odos ligos, pvz., egzema.
Lithuanian